Kaip elgtis tėvams, kai vaikas mušasi?

Jei vaikas mušasi, tai reikia apramint, nes po to bus dar blogiau. Pas mane tai dukrė nesimuša, vieną kart bandė, bet gavo daug daugiau. Reikia dėt, kad kojom apsiverstų. Aš tokių dalykų netoleruoju kaip kad auklėjimo žodžiu, t.y kai vaikas mušasi, o mama stovi ir kalba. , absurdas. Kaip dėčiau atgal tai gautų man malkų gerai.

pagyvenus, jūsų patarimas tikrai geras. Bet ir šis variantas jau bandytas, .t.y. savo vaikui draudžiau žaisti su skriaudiku, aišku jam paaiškinus kad taip baudžiu ne savo vaiką o skriaudiką, buvau už rankos išvedus skriaudiką iš kambario, bet tas apsisukęs vėl ten įbėga, vėl išvedu. Jis ten neitų jei aš šalia durų stovėčiau, ar bent kur netoliese, bėda, kad vaiko kambarys antrame aukšte, o aš negaliu valandą laiko sėdėt viršuj metus visus namų ruošos darbus tam kad skriaudikas neitų į mano vaiko kambarį. Užraktas būtų išeitis, bet vėl gi, kodėl skriaudžiamas vaikas savo namuose turi užsirakinti nuo skriaudiko? Arba jei mano vaikas žiūri televizorių mėgiamą filmuką, kodėl dėl skriaudiko turėtų išeit ir užsirakint? Jei muštynės lauke, mano vaikas priverstas eiti namo, net jei ir geras oras ir lauke sveikiau. Tokia priemonė būtų mažiau skaudi jei svečiuotųsi skriaudikas retai, bet būna taip, kad jis svečiuojasi savaitę ir daugiau, o vasarą tai ir vos ne pora mėnesių gyvena kartu. Tai nesąžininga mano vaiko atžvilgiu, izoliuojamas turėtų būti skriaudikas. O jo deja, neizoliuoja, arba jis nepasiduoda tai izoliacijai ir vis tiek eina ten kur jam reikia, nebijodamas nei mamos riksmų net diržo, parėkia tuo metu ašarodamas "mamyte nemušk", bet ir vėl apsisukęs daro savo net ir žinodamas kad mama stebi ir vėl ateis jo baust. tai savotiškas dėmesio reikalavimas. Tai sudėtingi santykiai vaiko su mama, bet deja tose jų santykių peripetijose turiu dalyvauti ir aš ir mano vaikai, nors to norime mažiausiai.
Pokalbiai su skriaudiko mama ar seneliais- bergždžias reikalas, nes skriaudikas pats geriausias, o matyt išprovokuojamas muštynėms. O dar geriau, kai mama tiesiog numoja ranka sakydama "o ką aš padarysiu, jis manęs neklauso". O senelių nuomone "mažas čia daiktas, pasimuš ir vėl draugaus".

Tai, ką aš siūliau, nebuvo vieno ar kito vaiko izoliacija. Vaikų atskyrimą, kuris bus nemalonus abiems vaikams, siūlau kaip priemonė pastūmėti abu vaikus link kontruktyvaus bendravimo. O atskyrimui taikyti būtent jūsų vaiko palikimą jo kambaryje siūliau kaip realiai įmanomą, nes, kaip suprantu, kitaip jūs apriboti vaikų buvimo kartu negalite.

Tai, ko norite Jūs, yra "skriaudiko" (ir kiek gi jam metų ) baudimas nesukeliant jokių nepatogumų savam vaikui ir tuo pačiu neskatinant jo ieškoti sprendimo, nedos jokio rezultato. Žinokit, tikrai nesiūlau nei vienam veikui pastatyti karcerio su grotomis ir rakinkite "skriaudiką" tenai. Nors, jei jis du mėnesius leisdamas pas senelius yra auklėjamas riksmais ir diržu, karceris kažko labiau nesugadins Ir tikrai manau, kad jei jūsiškiam yra bent kokie 8 metai, jis, būdamas trim metais vyrensis, yra pilnai pajėgus išspręsti konfliktines situacijas su kitu penkiamečiu vaiku, jeigu to norės arba to reikės. Jei mano siūlymas netinka, ieškokite priežasčių kodėl jūsiškis bėga skųstis, vietoje to, kad bandytų nesueiti į konfliktus ir jums priimtinesnių būdų kaip paskatinti savo vaiką spręsti problemą, o ne eiti advokatavimo ir užtarimo pas jus.

Uztarimo jis ateina, nes jam grieztai uzdrausta atsilyginti tuo paciu, t.y. i mustynes atsakyt mustynemis ir pan. kalbos ar aiskinimai, kad as su tavim nedraugausiu arba neleisiu zaisti su savo zaislais kol musies nepadeda, tai tik dar labiau isprovokuoja naujam musimuisi. As pati rasciau buda klaip ta vaika sudrausmint, bet deja negaliu, man to neleidzia nei seneliai nei vaiko mama, o vaikui, beja, pasakyti, neklausyti, ka as sakau ar draudziu (jis man pats ta i akis isreze). Juokinga ir graudu, bet tam vaikui net 6-eri nesuejo, tai kas bus kai jam bus 16? Mano vaikui 9-eri, o skudziasi ne po kiekvieno kepstelejimo, o kai jau tikrai jam truksta kantrybe ir norisi anam gerai i nosi uzduot, va tada jau eina ir sako kas ir kaip.

Lieka dar vienas variantas - aptarti su sūnumi situaciją, išbandytus būdus, pasiektus rezultatus, būtinąją gintį ir kitus niuansus, galimas muštynių pasekmes (fizines, senelių pasipiktinimą, tetos pyktį, nes jis visgi didesnis) ir leisti tikrai adekvačioje situacijoje atlupti pusbrolį, kad suprastų ir pas kitus kumščių esant. Ir suteikti sūnui išankstinę tėvų indulgenciją tam vienam atvejui.
Mūsų sūnui buvo 10 metų, kai išbandžius krūvas metodų, gavo iš mūsų tokį leidimą išsiaiškinti kumščiais su trimis besikabinėjančiais klasiokais. Vėlgi, mūsų atveju jie buvo trys, jo amžiaus ir likusi klasė morališkai palaikė mūsiškį (kai reikėjo "nustatyti, kas kaltas"), nes tie vaikinukai tikrai buvo gerokai peržengę visas ribas. Jūsų atvejis moraliniu požiūriu ko gero gerokai sunkesnis - mušti mažesnį pusbrolį

Va čia bėda, kad pusbrolis mažesnis, vien dėl šios priežasties ir tas pusbrolis labai retai kada taip puola mažesnįjį mano sūnų, nes jis jaunesnis ir žino, kad tada pylos gaus vis tiek net ir atgal gavęs.

Su vyresnėliu mes ir kalbamės, bandom ieškot įvairių būdų ir galimybių kaip elgtis atitinkamoje situacijoje, tikrai esu ir aš pasakius, kad jei jau rimtai bus striuka, ir neturės nei kaip išsisukt, nei suaugusiųjų šalia nebus, kad duotų taip, kad anam išties suskaustų ir išgąsdintų, ir dėl šio poelgio jis nebus nei moralizuojamas nei baudžiamas o ir prieš visus kitus bus užstotas tiek mamos tiek tėčio. laimei to kol kas neprireikė.

Ačiū visom už patarimus, manau, kad ėjau pakankamai teisingu keliu spręsdama šią problemą, o jūsų visų patarimai dar ir pakoregavo nemažai ką. Ačiū.

Nors geriausia tai det taip, kad kraujais spjaudytu. O dar geriau, kad reiktu su greituke isvezt is namu - pagydys ozius ir museikas migom.

nu kadangi maniskiai dar mazi, bet kai musasi tai nesikisu, o kaip baigiasi mustynes tada moralizuoju kaip sakant , kad pradeti pirmam negalima- o jei tave musa -trenk atgal kiek jegu turi, nepasiduok, bet pirmas niekada nepradek. tai vyresnelis kolkas klauso, o mazasis (1,3m) tai nesupranta dar nieko tame.

Ir deja vyresnėlis tampa mažojo "bokso kriauše", manot vyresnėlis dėl to nejaučia nuoskaudos? Įsikišt į muštynes būtina, į ginčus ar apsižodžiavimus, žaislų nepasidalinimą galima ir nesikišti, o leist vaikams muštis ir tik vėliau moralizuot

Sveikos mamytes

Mano sunelis 1m 7 men stumdosi. Ne stipriai ir ne piktybiskai. Tiesiog silpnai stumteli, bet aisku kartais tiek tereikia, kad nukristum.Pastumia ir iskart puola atsiprasineti vaiko ima glostyti.Bandziau is vaiku burio isstumti ir nuo saves atstumti kai puola guostis. Gal jis taip demesio nori issikovoti ir is vaiko ir is tevu. Bet siaip vaikas ne agresyvus.Nei zaislus atimineja nei savu kam gaili, nei kaip kitaip musasi. Pradzioje jis pastumdavo vaika jei per letai eina arba jei nori zaisti gaudyniu,o vaikas nezaidzia. Ieskau vis priezasties, bet dar neradau.
Gal kas jau tokia bedele isprende?

Sveikos mamos, as jau nebezinau ko griebtis, gal jus ka patarsite..
Auginame du berniukus, vyresnelis nera "pakeles rankos" pries nieka tiek namuose, tiek su darugais jokiu problemu nebuvo. O va mazasis, dabar 3m, galima sakyti tikras museika Seria kas aplinkui pasitaiko, nesvarbu ar brolis, tevai, ar aukletoja ar svetimi vaikai Ir vyresnelis kencia, tiesa dabar jau jis atsikerta, nes pati ji to ismokiau..ilgai dvejojau, bet gaila vaikucio, kad jis neatsigina,.. tikejausi, kad gaves atgal, mazasis liausis, bet pasirodo jam ne motais. Visada stengiuosi isikisti pries konflikta, bet mazasis gali ir is niekur nieko pradeti mustis tiesiog zaidzia abu, graziai zaidzia "beibleidais" (kazakip sukasi abi, pasistumdo), bet ir tai mazasis is visos jegos kartais kad stumia ar musa, nesuvokia kad tai zaidimas... Jau nebezinau ka daryti net kompleksuoju i zmones iseiti KA MAN DARYTI

Gal auginot, kaip dievuką "pagranduką", kuris mažas ir jam viskas galima?
Būtinai reikia imtis priemonių, nes toliau bus dar gražiau ...tikrai šiaip be įsikišimo situacija nepasitaisys.
Suprantu darželį jau lanko. O ką auklėtoja sako? Ar yra darželyje psichologas?