Cituoju žinutes iš praėjusios temos. Virš žinutės parašytas istorijos autorius. Tikiuosi, viskas bus aišku.
MakaliusPapasakokite, kokie nutikimai Jums buvo skrendant lėktuvu - gal lėktuvas pateko į siaubingą turbulenciją, gal į oro duobes? Gal pradėjo kristi ar pasviro nežmonišku kampu?
Per savo trumpą gyvenimėlį skridau visai nemažai kartų (juos galiu suskaičiuoti, nes visus sąžiningai žymiuosi savo užrašų knygutėje) - 19. Nebuvo beveik nė vieno karto, kad lėktuvas nepatektų į "oro blaškos zoną". Paskutinysis kartas buvo bene įsimintiniausias.
Tąkart skridau su Čekų avialinijomis į Prahą. Oras buvo labai bjaurus - stipriai lijo, pūtė labai stiprus vėjas, debesų iki kaklo, rūkas irgi kažkodėl nesisklaidė... Pilotui pranešus, kad tenka leistis itin baisiomis oro sąlygomis, skrydžio palydovai neleido laikyti daiktų po kėde, liepė pasidėti į lentynas. Pastoviai primininėjo dėl tvirtai užsisegamų diržų, labai dažnai tikrino, ar esame prisisegę.
Sunerimau ir aš. Lėktuvas pradėjo žiauriai kratytis, galima sakyti "mojuoti" sparnais. Girdėdavosi, kad ratus tai išskleidžia, tai vėl sutraukia. Tai išskleidžia, tai vėl sutraukia. Nepatvariai atrodė ir sparnai, kurie virpėjo kaip koks popierius...
Ant žemės leidomės šonu. Net visi "verslinykai", iki tol sėdėję ir skaitę laikraščius, išsijungė šviesas ir išsigandę žiūrėjo pro langą. Dar niekada leidžiantis nemačiau tūpimo tako, ant kurio leidomės. Išskyrus šį kartą. Skridome šonu. Pilve buvo labai keistas jausmas, labai panašus į norėjimą vemti, bet negalėjimą
Laimei, viskas baigėsi laimingai. Tik palietęs žemę lėktuvas absoliučiai sustojo, pasisuko reikiama puse, kad galėtų riedėti taku, nuleido priekinį ratą ir..... čiut neprivaręs į kelnes išlipau į Prahos oro uostą
Labai laukiu Jūsų istorijų, turėtų būti labai įdomu
KriuKriuGeras pasiskraidymas

Gerai, kad laimingai baigesi.
Man irgi teke gana daug skristi. Bet isimintiniausias gal buvo pirmas kartas. Tada su teciu skridom i Sveicarija. Persedimas, atrodo, buvo Prahoj i kita lektuva. Stiuardeses isdalino sultis, kam kava, kam arbata. Maisto dar nespejo paduot. Ir kaip tik skridome virs Alpiu kalnu. Tai ar del tu kalnu, ar dar del kazko, patekom i oro duobes. Stiuardeses nubego greitai i savo vietas, o lektuvas eme banguoti, ore visaip kratytis

Viena moteriske puole i panika, kad jai baisu, eme verkti. Kiti irgi eme triuksmaut. Stiuardese tuoj prileke ramint. O as skridau pirma karta ir maniau, kad cia taip turi buti, kad visada taip krato ir daiktai vartosi (matyt filmu prisiziurejau). Tai ir sedziu sau, ziuriu kas cia bus. O tete jau toks isitempes sedi, sako, dar taip ziauriai niekad nebuve

Sultys pradejo vartytis, man issiliejo nedaug - spejau pagauti ir tiesiog uzdengti puodeli ranka. Vienam verslininkui ant kostiumo issipyle kava, visi rubai (taip pat balti marskiniai) suslapo, eme keiktis. Zodziu, truputi buvo nerimo, bet viskas gerai baigesi.
Akviliukas:DAš tai tokį įvykį girdėjau: Skrido skrido sau ramiai lėktuvas ir staiga sugedo jo šildymo sistema

O ten gi šaltis buvo labai didelis, tai dauguma žmonių mirtinai sušalo
FlorestinaAš irgi pridėsiu savo istoriją, tame lėktuve nebuvau, bet stresą patyriau nemažą. Pirmiausia parašysiu, dirbu VNO oro uoste meteorologe (na stiurdesė tikrai žino, kas tai yra aviaciniai orų pranešimai). Taigi... As maciau kaip leidosi SAS lektuvas Vilniuje. Tiesa pasakius, tai mane sukrete labiau nei bet koks filmas apie lektuvu katastrofas. Isivaizduokit, sedi nakti, viena skrydziu valdymo bokste (ten sedi ne vien dispeciariai, bet ir Vilniaus oro uosto meteorologai), is kur gerai matai visa aerodromo teritorija ir staiga pamatai vaziuojant greitasias, policija, gaisrine. Tu is karto supranti, kad tai avarinis nusileidimas ir jo baigtis gali buti bet kokia. Lektuvas pasiekia zeme, matai kibirkstis (nors delfuose veliau buvo rasoma, kad ju nebuvo), staiga isgirst bumbtelejima ir viskas aptemsta. Atsikvepiau tik po kurio laiko, kai isvyko greitoji medicinos pagal, viskas baigesi gerai. O praejus vos keliems men po sio ivykio as skridau i Paryziu, tai buvo pergale pries pacia save. O siaip tu filmu ir as pakankamai maciau, as netgi megstu ziureti dokumentika apie lektuvu katastrofas per National Geografik kanala.
Atsimenu, kad po tos nakties sėdėjau prie kompo ir man pasirodė (pro langa namuose), kad krenta Lufthanza lėktuvas- jis tiesiog leidosi vilniuje ir skrido palyginti žemai.
FlorestinaDar sesuo pasakojo įvairių kurijozinių istorijų:
Briuselyje užstrigo lėktuvo durys, ir vietoj rankovės visi turėjo išlipti per galines duris. Čia Liufthasa aviakompanija.
SAS pilotas (dar nebuvo AirBaltic) pasakė, kad dėl stipraus šoninio vėjo gali nuvažiuoti nuo tako (žodžiu ruoškitės).
Rodo saloje, stovi du lėktuvai į Atėnus; vienas Aegean, kitas AirOlimpic, visi keleiviai eina pro vienus vartus, o ant bilieto nurodyta į kurį lėktuvą.
British Airways skrendant iš Maderos į Londoną po geros blaškos beveik visi keleiviai išsirikiuoja eilėn į tualetą.
FlorestinaŽodžiu su čekais leidžiamės Vilniuje, o viena poniutė į tuliką įlindo. Jau pakankami žemai, stiuardesė pradėjo belsti, tipo eik iš ten. Kai moteriškė išėjo, jai neleido net iki vietos nueiti iškart gale pasodino ir gal po kokių penkių min nutūpėme.
O kai su Flylal skridome iš Paryžiau- tai keleiviai sėdėję už mūsų nešjungė mobiliaku. Stiuardesė buvo priėjusi ir liepė tai padaryti, bet jie vis tiek laikė juos įjungtus, nors kaip man sakė viršininkė, jie lėktuve neveikia.
Nepykit, AŽ neatsakinėju.