Sekmadienį grįžome iš Italijos 8 d. su Guliverio kelionėmis. Surašiau viską smulkiai ir konkrečiai, kad būtų lengviau apsispręsti ar verta rinktis šią kelionių agentūrą
:
1) Pirmiausia keleivius susodino vairuotojai, paskirstydami vietas pagal savo sąrašą, pvz. 3 asmenų šeimyna buvo išskirstyta sėdėti atskirai ir pan.
2) Iki Čekijos vykome be gido, sustojant niekas neinformuodavo, kiek stovėsime, ką darysime, paklausus vairotojų, kokiam mieste esame, atsakė: Čia nėra miestų, čia vieni kaimai
3) Čekijoje gidas (žemas ir stambus) atsirado, bet net nepasiveikinęs ir neprisistatęs, su nepasitenkinimo tonu, liepė stovėti už viešbučio durų, nes visi netilpsime į fojė, o pats reguliavo kambarių dalybas fojė, kur lauke esantieji taip nieko ir negirdėjo (kada ir kur pusryčiai, kada išvykstame ir pan.), o jis vis kartojo, kad jam čia jau trečia kelionė iš eilės, kad nematė tris savaites šeimos ir tiesiog dirba savo darbą.
4) Ryte autobuse pradėjo taisyti vairuotojų keleivių susodinimo klaidas ir visus kilnoti iš savo vietų jau pagal savo sąrašą, po to paklausė, kad gal niekas neprieštaraus, kad sėdėtume, taip, kaip susėdome Lietuvoje, kadangi neprieštaravome, tai vėl grįžome į senąsias savo vietas.
5) Vienoje, šv. Stepono aikštėje susitarus, susitikti po 20 min. visa susirinkusi grupė iškeliauja (tiksliau išbėga) po 15 minučių, dar spėjome susirankioti toliau stovinčius saviškius (nors pradžioje kelionės tai gana sudėtinga, nes dar nepažinome vieni kitų), nes gidui tai visiškai vienodai, ar jau visi esame, tuo labiau, kad dar likę laiko iki sutartos valandos. Tas pats ir Rožių sode (bei kituose objektuose, visad reikėjo ateiti bent 5 min anksčiau iki sutarto laiko, nes kitaip tikrai nerasi grupės).
6) Kelionės vadovas, kaip jis pats save vadino, Mindaugas stengėsi apsirengti kuo blankiau, kad kuo mažiau išsiskirtų iš minios, kalbėjo labai tyliai, girdėjo tik šalia esantys 2-3 žmonės, kiti taip ir klausinėjo: Ką pasakė, kur eisime, ką matome, nesirūpino, ar visi grįžome, niekad grupei nenupirko bilietų į mokamus objektus, visa grupė stovėjome eilėse ir patys rūpinomės, gal kokią nuolaidą gaus ir kaip gaus...Pvz. bent keliuose objektuose buvo nuolaidos studentams, gerai, kad patys išsiaiškinome.
7) Florencijoje turėjome per daug laisvo laiko, sunkoka buvo kaisti karštyje, o Sienoje, kur daugumos nuomone, būtų buvę daug įdomiau, buvo skirta 20 min laisvo laiko ir aišku po 15 minučių, nesulaukę visų, nulėkėme į autobusą.
8) Nuotykiai Romoje. Iš ryto metro kasose Mindaugas labai susinervino, kai pardavėjas liepė surinkti pinigus ir visai grupei vienu kartu nupirkti bilietus, tuomet jis surinko tik iš tų, kurie turėjo lygią sumą, o kiti vis tiek stovėjo kasose. Savo nuožiūra gidas nutarė Vatikaną aplankyti antradienį, o ne trečiadienį, kaip buvo numatyta programoje. Vatikane neturėjome samdyto gido, kurio nesuorganizavo kelionių agentūra, nors turėjo tai padaryti. Pavaikčiojome apžiūrinėdami objektus be jokios informacijos iki 16 valandos. Po to maxi greičiu lankėme visus programoje numatytus Romos objektus (kuriuos turėjome apžiūrinėti visą kitą dieną) iki sutemstant, todėl kai kurių objektų jau net nesimatė normaliai. Vieną kartą metro stotyje, pažymėję bilietus nežmonišku greičiu lėkėme į metro, nes gidas pirmasis praėjęs pro vartus jau lipo į atvažiavusį metro, tuo tarpu kiti skuodė laiptais žemyn, kad tik spėtų su grupe, turbūt vietiniai buvo apakę, kaip akimirksniu lietuviai piko metu sušoko į metro. Dabar tai kelia juoką, bet tuomet, patikėkite, tai toli gražu ne. Ir prasidėjo bėgiojimas po Romą. Kadangi Mindaugas kalbėjo tyliai, tai nesigirdėjo, kokius objektus prabėgame. Galiausiai naktį ieškojome cirko ir neradome, nes nuo praeitos gido kelionės pakeistas apšvietimas, todėl sunku jam orienuotis. Vietiniai vairuotojai prisižiūrėjo vaizdelių, kaip visa lietuvių grupė 22.30 val. laiksto pirmyn atgal per gatvę ir suka ratus kažko iekodami. Prie paskutinio metro laukėme nejausdami nei kojyčių, nei rankyčių...
9) Kitą rytą kelionės vadovas nusprendė, kad Romoje jau viską (!) pamatėme ir galime važiuoti tiesiai į Pompėją. Pakeliui jis pradžiugino, kad po Pompėją mus vedžios užsakyta vietinė gidė, kurios mes sutartoje vietoje pralaukėme valandą, nes pasirodo ji laukė ne prie to įėjimo, o Mindaugas situaciją švelnino sakydamas, kad tai itališkas nepunktualumas.
10) Po to vykome į Sorentą, kur apsigyvenome pensionate, kur kambariuose kondicionieriai buvo, bet pultą jiems įjungti reikėjo įsigyti patiems už 10 Eu.
11) Kelionė po Kaprio salą buvo gerai organizuota vietinio gido, tačiau taip ir likome nesupratę, kodėl tai mums kainavo 45 Eu, kai už plaukimą aplink salą, maistą, kėlimąsi keltuvu reikėjo mokėti atskirai.
12) Nakvojome autobuse, kaip ir numatyta kelionės programoje, tačiau nusiprausti ryte autobusas sustojo degalinėje, kur tualete dvi kriauklės su neužsidarančiomis durimis į bendrą koridorių, kur vaikštinėja visi. Ir dar....buvo nejauku gerti tą karštą vandenį, kuris pripiltas iš surūdėjusio krano (neaišku, ar geriamo vandens), dėl kurio vairuotojai su gidu buvo nusprendę, kad nusistovės, o patys nusipirko geriamo vandens iš degalinės.
13) Iš Venecijos autobusui atstovėjus tiek, kiek reikia, išvykome Čekijos link. Pakeliui papuolėme į kamštį, todėl nakvojome autobuse ir į viešbutį atvykome apie 6.30, gavome kambarius, 7 val. papusryčiavę, 11.20 turėjome jį palikti ir susikrovę lagaminus į autobusą iki 15.15 neturėjome ką veikti. Todėl pavargę keliautojai arba sėdėjo vietinio viešbučio kavinėje, arba vaikščiojo po šalia esantį mišką, nes viešbutis įsikūręs Brno priemiestyje, pasirinkimo ką veikti praktiškai nebuvo.
14) Išvykome apie 15.30 ir vėl nakvodami autobuse apie 9.15 parskridome Lenkijos keliais į Kauną.
Beje, autobuse rodė tokius filmus, kad nors nusišauk, nepagalvoja žmonės, kad ir vaikai drauge keliauja
O aš esu girdėjusi daug gerų atsiliepimų apie šį organizatorių 
