Fantastiškiausi prisiminimai iš Madeiros. Įspūdingo grožio sala, buvom spalio pab-lapkričio pr., dar labai daug kas žydėjo. Įsisvaizduoju, kad balandį-gegužę ji išvis nepakartojama. Gyvenom Machiko mieste, Dom Pedro Baye viešb, 4 žv. Viešbutis ir maistas buvo šiaip sau, tik geroje, patogioje vietoje prie pat vandenyno, pro langus matėsi vandenynas. Po salą keliavom išnuomota mašina, ir kelis pusdienis su vietiniu nerealiu taksistu, kuris tapo dalimi mūsų kelionių prisiminimų. Save vadino salos prezidentu, misteriu Bynu ir pan., nepakartojamas personažas, daug kur apvežė, aprodė, mnereikėjo patiems ieškoti, sukti galvos ir jaudintis dėl vairavimo itin kalnuotoje saloje.
Levados nepadarė jokio įspūdžio, vaikštai miške šalia vandens kanalo ir tiek. Man nelabai, nebent kažko tokio neatradom. O Funšalyje senovinė pramoga-nisoleidimas rogutėmis asfaltuota gatve irgi. Brangoka, ir nieko ypatingo, tik tiek, kad išbandyta.
Sėkmės keliaujančioms
Nostalgija