4 Draugai ir Šuo

O kur pliusiuką dedat? Aš tai, pavyzdžiui, va ką Makaliui dedu: Superb

ponas Makaliau!!!

labai dekoju tau uz sita pasakojima, as per simta metu taip rasyt neismokciau! ir dar didesnis dekui, kad jus trise sugalvojote pas mane atvaziuoti ir iterpti juoko, prisiminimu, naujienu is siaures, siek tiek nesamoniu ir kvailysciu bei viso kito gero i mano mokslu bei kasdienybes prikimsta gyvenima!!!!

Kaip gerai Makaliau,kad tu viską taip įspūdingai nupasakojai ir kaip tu taip viską atsimeni juk praėjo daug laiko. Jeigu ne tu tai apie tą kelionę nieko būčiau nesužinojusi,nes mano mergos papasakojo apie ją per 5min. ir nuotraukų iki šiol neparodė. Labai juokiausi ,nes susidariau vaizdą ,kad jos tik po parduotuves tasėsi. Juokiausi ir iš to ( tu nerašei apie tai) kai Gabrielė ir Gerda parvažiavo ,tai parsivežė kelionės maisto likučius labai jau ,,vokiškai,,tiksliai supakuotus su užrašu ant kiekvieno maišelio ar dėžutės KIAUŠINIAI SU DRUSKA,VIRTI KIAUŠINIAI BE DRUSKOS,SŪRIS,KUMPIS ir t.t. tai rūpestingos močiutės darbas
Dar labai norėčiau padėkoti Rūtai,Rūtos mamai ir močiutei už rūpestį ir velykines lauktuves. Kviečiame Jas Į svečius.

Oho, čia tuoj visi fotoreportažo veikėjai susirinks

Aš dar ne ponas
Dėkui ir Tau labai


Ai, nelakstė jos visą laiką po parduotuves Kartais ramiai eidavo be jokių lakstymų
O jei rimtai, tai čia gal tik toks įspūdis susidarė - juk mes važiavom tai ne į parduotuves, o pas Rūtą

O tuos kiaušinius ir visa kita, tai dar papasakosiu, kai laiko turėsiu, kolkas nelabai jo yra (gavau darbą ). Važiavimas namo irgi visai linksmas dalkas buvo

Ačiū visiems skaitantiems

Tas septintosios dienos vakaras man įsimins tikrai ilgai ilgai. Visa ŠEIMA vakare, grįžę iš parko, susėdome prie stalo ir vakarieniaudami dalinomės atostogų įspūdžiais. Taip bevakarieniaujant, sugalvojom pažaisti kortomis. Tai prie kavos puodelių ir desertų, jos mums visai netrukdė. Pagavom azartą. Nė karto nelaimėjau, nemoku aš tom kortom žaist, aš su jom kitus dalykus galiu padaryt

Įsijautus į žaidimus prie stalo, Matthias jau žadėjo pasuot ir eit miegot. Bet Rūtos mama savo dukrai prisakė - nueik atsinešk mūsų mėgstamiausią žaidimą "Menšėrgerdichnicht". Galvoju, kas čia per žaidimas. Tuoj pat man yra išverčiama - žaidimas vadinamas "Žmogau, nepyk". Gerda su Gabriele sakė, kad žino tą žaidimą, kad toks yra ir Lietuvoj, o aš neišmanėlis, nemoku jo žaist
Kol man supasakojo taisykles, supratau, koks jis yra įdomus. Gal Jūs jį ir žinosit -



Prie žaidimo prasėdėjom iki pirmos valandos nakties
Taip įsijautėm, ir taip stengėmės nepykt, kai numušdavo mūsų tuos rutuliukus, kuriais reikėjo apeiti ratą Kiek vėliau iš žaidimo pasitraukė Matthias. Sakė, jau susinervino Pavargo ir mama, bet sakė, kad labai įdomu, tai reikia tęsti, iki kolk kas nors laimės. O laimėti nelengva. Todėl taip ilgai ir prasėdėjome.

Daiktus krovėmės naktį. Galvojom, kad nemiegosim visai - juk tada geresnis miegas bus autobuse, kai išvargę būsim Bet neiškentėm. Gulėmės į savo lovas.....

AŠTUNTOJI ATOSTOGŲ DIENA

7:00 valandą ryto keltis žinant, kad šiandien reikės palikti Vokietiją ir šiuos nuostabius namus, kad atostogos jau baigėsi ir laukia ilga bei varginanti kelionė, nebuvo labai malonu.

Mano kambarys (kiek pamenu, šių foto dar nebuvau įkėlęs ) :





Prie pusryčių stalo mus pasitiko plušanti Rūtos mama, Rūta, pakuojanti mums maistą kelionei ir Rūtos močiutė Ruth
Pasirodo, jos nuo pat ryto viską mums ruošia - sumuštinukus, bandeles kelionei, o vaisius, daržoves ir lauktuves tėvams bei mūsų močiutėms nuo Rūtos močiutės

Kadangi ryt bus Velykos, o Velykų rytą mes sutiksime autobuse, tai močiutė mums įdėjo ir kiaušinių Rūtos mama - irgi Ir viskas buvo supakuota tiesiog stulbinančiai tvarkingai - atskirai kiaušiniai be druskos, atskirai kiaušiniai su druska, sumuštiniai su kumpiu įvynioti į foliją, o ant jos užklijuotas lapelis, kas toje folijoje slypi Užbėgsiu už akių - maistas buvo labai labai skanus visos kelionės metu.

Ką gi, iki Karlsruhe miesto dar valanda kelio su Matthias automobiliu. Krapnoja lietutis, bet mums jau nebesvarbu. Į rankas įgaunam lauktuves, savo lagaminus ir du pilnus maišus tvarkingai supakuoto maisto. Dar sulčių, Šorlės, ir ką...... Metas atsisveikinti Paskutinė bendra nuotrauka:



Iš kairės - Gabrielė, Gerda, Rūta, Eglė, Matthias, Ruth

***

Karlsruhe stotyje atsiduriame per anksti. Atsisveikinam su Rūta, labai labai už viską padėkojam ir vis žadam čia sugrįžti. Pusvalandį pasivaikščiojame po stotį , prisiperkam visokių suvenyrų ir smagių dalykėlių... Ir einam į autobuso atvykimo vietą.

Autobusas vėluoja. Nežinom net, kodėl. Todėl pradedam mąstyt ir į galvą grūst visokias mintis - o gal jis jau nuvažiavo, gal mes pavėlavom? Gal autobuso atvykimo laikas pasikeitė ir mes nebuvome informuoti?

Pusvalandį vėluojantis, atidarda mūsų ECOLINES autobusiukas. Tuščias Labai puiku, nes yra viltis, kad bus nemažai laisvų sėdynių. Užsiregistruojame pas stiuardesę, nunešame į bagažą lagaminus ir sėdamės į savo vietas autobuso priekyje. Gerda su Gabriele susėda kartu, aš irgi netoli nuo jų. Dar paklausiu stiuardesės, ar šalia manęs niekas nesėdės visos kelionės metu. Ji patvirtina, kad niekas Bent jau išsimiegosiu patogiau, nei per kelionę į priekį.

Visą pirmąją kelionės autobusu dieną pramiegojau. Gerda su Gabriele žiūrėjo kažkokį filmą, o paskui, atsiradus laisvoms vietoms, nuėjo ir išsitiesė pasnaust Pasakojo, kad kažkas vos neuždegė jos kojų, nes su žiebtuvėliu ieškojo pamestų ir į autobuso priekį nuriedėjusių šprotų.

Valgėm, bendravom, dalinomės kelionės įspūdžiais.

DEVINTOJI KELIONĖS DIENA

Velykų rytas. Su Šventom, mielieji autobuso keleiviai
Velykas sutikome dviejų alkoholikų, dėl kurių stiuardesė naktį keikėsi ir atiminėjo iš jų degtinės butelį, dviejų pastoviai vemiančių bobulyčių, kurioms stiuardesė atskaitė moralą, kad joms lėktuvais reikia skraidyt, o ne tris paras iki Maskvos baladotis, ir dviejų automobilių vagių, kurie vis susiskambindavo su draugais Ispanijoj pasiklausti, kaip sekasi "rabota", KOMPANIJOJE

***

Lenkija. Kai kur dar liko sniego. "Patekom į Šiaurę",- galvojam. Ir tuo pačiu prisimenam, kaip buvo gera ir šilta Vokietijoj
O Lietuvą pasiekėm labai greitai. Gal todėl, kad beveik visą kelionės laiką praparpėm Skambučiai artimiesiams, sveikinimai, lietus Marijampolėj ir laukimas persėdimo toje pačioje stotyje, kurioje buvome prieš daugiau nei savaitę, o atrodo, kad visai neseniai....

Vilnių pasiekėme 18 valandą vakaro, tad mūsų kelionė autobusu truko nei daug nei mažai - 31 valandą

***

KELIONĖS REZIUMĖ

1. Rūta jau nusipirko lėktuvo bilietą į Lietuvą liepos pabaigai
2. Rūtos mama su Matthias, kelioms savaitėms po mūsų apsilankymo praėjus, atšoko vestuves





O Rimvydas, Gerda ir Gabrielė rezga naują planą chuliganą

PABAIGA

Aha, išskyrus Gizmo

Nuoširdžiausi linkėjimai tokiai svetingai lietuvės ir vokiečio šeimai nuo Lietuvos Supermamų
ir makaliui, kad nepridarė rūpesčių
ir gražuolėms mergaitėms, kurios sutiko supermamoj pasirodyti juk be jų nuotraukų viskas būtų atrodę kur kas prasčiau

nu tikrai smagi kelionė buvo ir nepaprasta ,nepamirštama savaitė
tortas ir geras

Aha, tortas tai

už gražų pasakojimą

lauksim sekančio pasakojimo, kai Rūta atvyks į LT taip sakan't pratęsimo