QUOTE
Paskutinis vakaras Rūtos šeimoje. Liūdna kažkaip, kad jau laikas išvažiuot. Visi trys atostogas praleidom tikrai nuostabiai. O už tai dėkingi turėtume būti tik Rūtai ir jos šeimynai...
Tas septintosios dienos vakaras man įsimins tikrai ilgai ilgai. Visa ŠEIMA vakare, grįžę iš parko, susėdome prie stalo ir vakarieniaudami dalinomės atostogų įspūdžiais. Taip bevakarieniaujant, sugalvojom pažaisti kortomis. Tai prie kavos puodelių ir desertų, jos mums visai netrukdė. Pagavom azartą. Nė karto nelaimėjau, nemoku aš tom kortom žaist, aš su jom kitus dalykus galiu padaryt

Įsijautus į žaidimus prie stalo, Matthias jau žadėjo pasuot ir eit miegot. Bet Rūtos mama savo dukrai prisakė - nueik atsinešk mūsų mėgstamiausią žaidimą "Menšėrgerdichnicht". Galvoju, kas čia per žaidimas. Tuoj pat man yra išverčiama - žaidimas vadinamas "Žmogau, nepyk". Gerda su Gabriele sakė, kad žino tą žaidimą, kad toks yra ir Lietuvoj, o aš neišmanėlis, nemoku jo žaist

Kol man supasakojo taisykles, supratau, koks jis yra įdomus. Gal Jūs jį ir žinosit -

Prie žaidimo prasėdėjom iki pirmos valandos nakties
Taip įsijautėm, ir taip stengėmės nepykt, kai numušdavo mūsų tuos rutuliukus, kuriais reikėjo apeiti ratą

Kiek vėliau iš žaidimo pasitraukė Matthias. Sakė, jau susinervino

Pavargo ir mama, bet sakė, kad labai įdomu, tai reikia tęsti, iki kolk kas nors laimės. O laimėti nelengva. Todėl taip ilgai ir prasėdėjome.
Daiktus krovėmės naktį. Galvojom, kad nemiegosim visai - juk tada geresnis miegas bus autobuse, kai išvargę būsim

Bet neiškentėm. Gulėmės į savo lovas.....
AŠTUNTOJI ATOSTOGŲ DIENA7:00 valandą ryto keltis žinant, kad šiandien reikės palikti Vokietiją ir šiuos nuostabius namus, kad atostogos jau baigėsi ir laukia ilga bei varginanti kelionė, nebuvo labai malonu.
Mano kambarys (kiek pamenu, šių foto dar nebuvau įkėlęs

) :


Prie pusryčių stalo mus pasitiko plušanti Rūtos mama, Rūta, pakuojanti mums maistą kelionei ir Rūtos močiutė
Ruth
Pasirodo, jos nuo pat ryto viską mums ruošia - sumuštinukus, bandeles kelionei, o vaisius, daržoves ir lauktuves tėvams bei mūsų močiutėms nuo Rūtos močiutės

Kadangi ryt bus Velykos, o Velykų rytą mes sutiksime autobuse, tai močiutė mums įdėjo ir kiaušinių

Rūtos mama - irgi

Ir viskas buvo supakuota tiesiog stulbinančiai tvarkingai - atskirai kiaušiniai be druskos, atskirai kiaušiniai su druska, sumuštiniai su kumpiu įvynioti į foliją, o ant jos užklijuotas lapelis, kas toje folijoje slypi

Užbėgsiu už akių - maistas buvo labai labai skanus visos kelionės metu.
Ką gi, iki Karlsruhe miesto dar valanda kelio su Matthias automobiliu. Krapnoja lietutis, bet mums jau nebesvarbu. Į rankas įgaunam lauktuves, savo lagaminus ir du pilnus maišus tvarkingai supakuoto maisto. Dar sulčių, Šorlės, ir ką...... Metas atsisveikinti

Paskutinė bendra nuotrauka:

Iš kairės - Gabrielė, Gerda, Rūta, Eglė, Matthias, Ruth

***
Karlsruhe stotyje atsiduriame per anksti. Atsisveikinam su Rūta, labai labai už viską padėkojam ir vis žadam čia sugrįžti. Pusvalandį pasivaikščiojame po stotį , prisiperkam visokių suvenyrų ir smagių dalykėlių... Ir einam į autobuso atvykimo vietą.
Autobusas vėluoja. Nežinom net, kodėl. Todėl pradedam mąstyt ir į galvą grūst visokias mintis - o gal jis jau nuvažiavo, gal mes pavėlavom? Gal autobuso atvykimo laikas pasikeitė ir mes nebuvome informuoti?
Pusvalandį vėluojantis, atidarda mūsų ECOLINES autobusiukas. Tuščias

Labai puiku, nes yra viltis, kad bus nemažai laisvų sėdynių. Užsiregistruojame pas stiuardesę, nunešame į bagažą lagaminus ir sėdamės į savo vietas autobuso priekyje. Gerda su Gabriele susėda kartu, aš irgi netoli nuo jų. Dar paklausiu stiuardesės, ar šalia manęs niekas nesėdės visos kelionės metu. Ji patvirtina, kad niekas

Bent jau išsimiegosiu patogiau, nei per kelionę į priekį.