QUOTE(zuikis5 @ 2007 10 11, 10:58)
aš tai manau, kad reikėtų juos supažindint, o tai nesužiūrėsit kada, tai kažin kaip ten jiems pavyks patiems išsiaiškint.... gal reiktų šunį į narvą kol kas uždaryt ir atnešt kates? katės jo nepuls, ne toks jų būdas... jos gali ir pasilypėt kur šuo nepasieks. o šuniui reiks apsiprast, tai reiktų pratint greičiau. aišku, jei nulaikysit, tai gerai ir pavadėlis, ir antsnukis.... kaip suprantu visi suaugę jau? sudėtinga aišku tada, bet manau viskas įmanoma, jei tik yra daug kantrybės. kai kuris nors jauniklis, tai tada paprasčiau, tenka tik senbuviui padėt susitaikyt, auklėjamąjį darbą visiems pravest kasdien.... nu ir meilės visiems kad užtektų....
aš tai be galo džiaugiuos, kad mūsų katinas su šunyte jau apsiprato ir draugauja

irgi labai pergyvenau, bet daug aiškinom katinui, net parodžiau jam tą nuotrauką kur šitoj temoj įdėta, kur siamo katinas prausia šunį (mūsiškis katinas toks pat kaip nuotraukoj). buvo aišku pergyvenimų, bet po truputį su laiku viskas susitvarko

dabar mažylė iš paskos laksto, o katinas ją "prižiūri"

moko pro tvorą landžiot ir į medžius laipiot

net praustis šunytė bando kaip katinas
taip, suaugę visi. O narve, beje, irgi vieną kartelį bandėm, bet kai jis pamato kates, pradeda ardytis, tai bijau, kad su visom narvo sienelėm išeis

ir man sunku jį pasiekt kad ausį nusukt
Papildyta:
QUOTE(Acacia @ 2007 10 11, 11:02)
Kada nors vis tiek turės susitikti, geriau jau su priežiūra

Su antsnukiu ir pavadėliu man rodos visai logiškas sprendimas

Bent jau žinosit, kaip realiai jie vienas į kitą reaguos, o ne per stiklą, gal nebus taip blogai
aga, kai pradėjau rašinėt ir klausti ta tema patarimų, kažkaip pačiai visai protinga mintis pasirodė mėginti su antsnukiu
Papildyta:
QUOTE(zuveleDi @ 2007 10 11, 11:03)
galiu papasakot iš savo patirties. Turėjom persę katę -ramiakė iš natūros ir prigimties, paskui, kai jai sukako maždaug 2.5 metų įsigijom amerikiečių kokerspanielę .Kol spanielė buvo maža , tik katės papo ieškodavo arba žaist mėgindavo, o kai paaugo, katei gyvenimas nebe miela patapo, nors ir drausdavom visaip šunį ir skirt mėginom ir tikrai viską įmanoma išbandėm - jodavo Smilga ant Pūkės pirmai progai pasitaikius, o tai bandant pabėgt , už čiuprynos laikydavo......v.ž.

pabaiga tokia - katė susirgo epilepsija , ir deja jau nebėra ( kartu pragyveno 1.5 metų)
Nors - manau jei būtų atvirkščiai , t.y.šuo vyresnis, nei katė, viskas galėjo būt kitaip, o dabar katė buvo pripratus ramiai gyvent, o čia atsirado gyvsidabrio gabalas, vat ir baigėsi nekaip . Beje pas vieną spanielistę( Bartez) būtent taip ir yra - katinas( beje irgi persas) jaunesnis nei šuo, tai ir miega kartu , ir dūksta, nors būna ir nekalbukų , kai katinas tiesiog nori ramybės, o Meda žaidimų
kai vienas iš gyventojų mažiukas dar, tai lengviau man atrodo, nes pačiai yra tekę su tokia situacija tvarkytis - kalė mano buvo jau subrendusi, rimta, o aš vis namo katinus tysdavau

tai ji gana greitai (jei ne tą pačią dieną, tai kitą jau tikrai) priimdavo tą naują gyventoją kaip pilnateisį šeimos narį, ir nekildavo sunkumų. Bet su šiuo savo bernu nesusišneku - kačių klausimais mūsų nuomonės skiriasi kardinaliai