Mano katinas "atlaikė" dviejų šuniukų atėjimą į namus. Manau, kad niekas kitas nepažįsįta savo gyvūno kaip šeimininkai. Todėl pagal situaciją reik žiūrėti. Mano katinėlis yra siamo kažkiek

Jis be galo smalsus ir žinau, kad beveik visi katinai labai nemyli, jei apribojama jų judėjimo laisvė. Tai aš parsinešiau mažą šuniuką ir uždariau į vieną kambarį, o katinui liko visa kita buvo erdvė. Bet gi sėdėjo prie durų, rėkė, kaip jam buvo smalsu. Po kelių dienų parodėm, leidom apuostyti bet mūsų rankos buvo šalia, va taip ir susidraugavo. Vis gi katinui reikia duoti pirmenybę. Kai antras atsirado jau iš karto parodė, tai pasišiaušė tik minutei ir vėlgi labiausiai rūpėjo apžiūrėti, pauostyti, susipažinti. jau po dvioejų mėnesių paliekam abu akrtu, žaidžia gražiai, net gi kalytė jį kažkiek skriaudžia, o jis kenčia. Bet visada grįžę pirmiausiai glostom katiną, kad jis nesijaustų netekęs dėmesio ir neimtų keršyti. Visada katinėlis sėdi ir stebi, kai žaidžiam su šuniuku, pavydi vis gi

. Va tokia mano patirtis. manau, tai labai individualu...