Vaikų baimės

Na ir mums retkarčiais būna, kad naktį nei iš šio, nei iš to ima verkti, irgi sunku nuraminti, ašarytės tik rieda, negirdi, ką sakau. Tai uždegam visas šviesas, išbudinam, kalbinam, tada truputį nusiramina. O kartais tik nuo pieno nusiramina. Bet taip būna ne itin dažnai. Kartą per 2 savaites ar kas savaitę. Gal kokius košmarus susapnuoja? Bet lyg ir niekas neišgadina dieną. O ar gali taip nuo dantukų būti, kad taip staigiai ir stipriai verktų?

sveika.Girdejau,kad vaikuciai tampa neramus kai dygsta kruminiai dantukai.Mano duktereciai panasiai buvo,isdygo kruminiai dantukai,ir bemieges naktys baigesi Mano mazei jau kruminiai isdyge,bet mes ir toliau klykiam per naktis

Na, mums šiuo metu dygsta krūminiai, bet ir prieš tai buvo tokių naktų, dabar gal netgi rečiau... Bet lyg ir nepanašu į dantukus, nes jei jie, tai zirzia, ypač vakarais. O dabar netgi gerutė vakarais

Mano dukrelei panasi, tik lengvesne situacija naktimis buvai kai dygo kruminiai dantukai matyt kazkaip skausmas su sapnais susimaisydavo ir verkdavo, blaskydavosi, saukdavo, neiseidavo jos nuramint Bet retejo retejo ir isnyko kai dantukai prasikale - pasiziurekite gal ir jums panasi priezastis

sveika.garai butu,jei mums dantuku problemyte butu.bet jau visus turim,bet naktys verksmo neisnyko

Sveiki! Noriu pasidalinti savo nerimu dėl savo 1,3 m. sūnelio elgesio ir paklausti ar niekas neturite panašių bėdų:mano vaikas bijo svetimų namų, jau darosi net nepatogu, kai nueinam į svečius pirmiausia puola į ašaras, po to lyg ir apsipranta,bet man neleidžia net į tualetą nueiti. Neseniai lankėm močiutę,jos jis buvo nematęs kokius 4 mėn., tai aš net išsigandau kokia buvo jo reakcija, jis jos bijojo,neprisileido, verkė gal pusvalandį.Paskui kiek apsiprato,bet man liko nerimas ir klausimas ar nereikėtų pasirodyti neurologui?

tai ne neurologines, o psichologines bedos, susijusios su saugiu prisirisimu: vaikas taip elgiasi, nes jauciasi nesaugiai.
verta pagalvoti, kada atsirado toks elgesys? ar buvo seimos gyvenime kokiu nors pasikeitimu, i kuriuos mazylis galejo jautriai sureaguoti, pvz., persikelete i naujus namus, buvote ji palike su nauja aukle, iskraustete miegoti i atskira kambari, issigando svetimo dedes ir pan.

mano vidurinelis panasiai elgesi, kai buvau ji ilgeliau palikusi pas mociute (savo mama): kai jam buvo 13 menesiu isvaziavome su vyru atostogauti, o paskui turejau darbine komandiruote. vaikas buvo pas mociute apie dvi savaites. kai gryzau, jis is pradziu net nejo pas mane, o veliau visai nepaleisdavo is akiu - net kambarius tvarkydavau isisodinusi ji i nesiokle, i tualeta, i vonia eidavom kartu ir tt. toks elgesys tesesi apie du menesius, paskui praejo.

manau, dabar svarbiausia nekrepti demesio i svetimus (draugus, net mociute), nesijaudinti del ju reakcijos i vaiko susidrovejima, "bailuma", neversti vaiko sveciuose bendrauti su svetimais suaugusiais, stengtis nepalikti jo vieno - jei jis nori buti kartu. kai esate sveciuose, leiskite vaikui apsiprasti - tegul buna su jumis, kol pats pasijus saugiau ir prades tyrineti aplinka. leiskite zaisti salia, nesiuskite i kita kambari "pas vaikus", jei jis to nenori. bet jei ims vaikstineti po kambari ir dometis - stenkites paskatinti toki elgesi zvilgsniu, sypsena. pastebesite, kad jis nuolat zvilgcios i jus, tikrindamas, ar viskas gerai, laikas nuo laiko pribegs prisiglausti ir vel nueis. tai yra normalu ir skatintina.

jei labai neramu, galite kreiptis i vaiku psichologa - kuris padetu issiaiskinti "bailumo" priezastis ir patartu, kaip padeti vaikui pasijusti saugesniam.

sekmes.

o mano dukrytes tokia reakcija i bendraamzius na is tolo gerai, bet arciau neprisileidzia, tuoj rekia, na nebent buna laaabai gera nuotaika, manau pasekme is to, kad nuolat ilga laika leido tik su manim, net teti matydavo karta per 3 men na aisku i svetimus suaugusiuosius reaguoja ivairiai: su vienais is karto pati pradeda kontaktuoti, o su kitais ne, o dar su tais kurie ikyriai lenda ( labas mazyte gu gu gu ir pan)visai nenori bendrauti ir net pyksta. orams atsilus eimnam daznaiu i lauka, mato vaiku daugiau ir pradeda keistis jos poziuris i kitus, labai letai, bet keiciasi tad nenusimink, juk net ir suauge reaguoja i nepazistamus ivairiai , tik jie gali save kontroliuoti.o cia dar mazas zmogutis........isaugs ir viskas bus gerai, aisku pati turi maziau kreipti demesio i kitu pastabas, islikti rami, nes kai jaudiniesi vaikutis jaucia ir jam dar neramiau darosi
sekmes bendarujant

Sveiki Kartais ir mes susiduriame su šia problema, nors šiaip žmonių nebijo. Vat prieš kokias 2 sav pradėjo bijoti senų žmonių, promočiučių, ko iki šiol niekada nebuvo ir jas pakankamai dažnai mato. O va tada užėjo kažkas ir net į namus neina, šaukia Paskui apsipranta ir nieko. Manau išaugs vaikas, tiesiog prisirišęs prie mamos yra.

o gal paprasčiausiai pagyvenę žmonės yra labai landūs, specifin.vaistų kvapais iš burnos/nuo aprangos ir vaikai tai užfiksuoja

Mūsiškė bijo tik keleto žmonių. O kai kurių visai nebijo, šypsosi šnekinama, net jeigu tą žmogų pirmą kartą mato. O kad į rankas imtų mažai pažįstami, tai ir nebūna dažniausiai, patys susipranta, kad gal bijos. Taip ir nesuprasi, kodėl ji vienų bijo labai, o kitų ne.

Ačiū visoms ,kurios pasidalinot savo patirtim. As priėjau išvados,kad čia kaltas per didelis prisirišimas prie mamos, aš vadinu serga"mama", mat namuose visą dieną jis praleidžia su manim,tėtis grįžta vakare,bet jis tik į lauką su juo išeina,o toliau visas vakarinis ritualas vėl man lieka.Ilgai maitinau krūtimi,o tai dar labiau pririša vaika prie mamos, be to mano vyras yra nedrąsus,mažai bendraujantis,tai gal dar ir čia priežastis...