....Prie namo sodinti vynvytį gal ir rizikinga, girdėjau, jis gadina mūro sieną, o medinę - pūdo. Bet greitam apauginimui ir kokio neišvaizdaus objekto paslėpimui - labai tinkamas. Prieš eilę metų pas mus sodyboje vėtra nulaužė didžiulį storą klevą. Liko kokių 4 metrų stuobrys, tuo metu nebuvo kam jį nupjauti, taip ir liko stuksoti. Paskui nužievinom jį ir apsodinom vynvyčiais. Ir per keletą metų tas stuobrys pavirto simpatišku žaliu kupolu, o rudenį raudonu! Iš tolo šviečia... Ir dar, laukinės faunos buveinė - pilna ten visokių vabaliukų, driežai šmirinėja, paukšteliai... Sakėm, tegul sau ramiai trunyja, kol pats suirs. O vynvyčius tai apkarpau, kad aplinkui per daug neišsiplėstų, nes oi mėgėjai