Angelėlių mamyčių pašnekesiai

aciu, mazoji sveiksta, tremperatura jau uzmarsty, tik liulys dar naktimis ramybes neduoda ir baisi zyza pasidare

o del tu "PMS" puikiai suprantu, man aisku dar tik pirmieji metai eina, bet pries menesio viduri darausi nesukalbama, irzli, verksminga...nors paskutini men lengviau praejo, bet vasari galvojau, kad jau reiks ieskotis profesionalu pagalbos tokia neviltis apemusi buvo. Pagalvojau, kad kol neleidziu sau isijausti i ta praradimo minti, tol gyvenu normalu gyvenima, bet tik nors truputi prarandu budruma ir tada jau stogas lekia...
...kartais pagalvoju, kad nustojau myleti gyvenima...anksciau tiesiog dziaugiausi, kad gyvenu, net jei budavo sunku, tiesiog noredavau gyventi, o dabar vistiek... Pagalvoju, kad reikia Ameliuka uzauginti, na gal dar vieno maziuko susilaukti, bet nebera to jausmo vadinamu gyvenimo meile, taip keista ir taip tuscia...
...Ir tu atrodo turi vaikucius, bet ta dalis sirdies kuri numirsta kartu su angeleliu ji gyvena nebe toje erdveje, erdveje neturincioje savokos bus geriau...uzsimirs..., neturincioje laiko, tik viena laiko taska-mirties valanda, visas kitas laikas skistomas i neegzistuojanti-kas butu jei angelelis gyventu. mes skaiciuojam ne ju mirties metines, o ju menama gyvenimo laika, mes juos auginam ir niekada nepaleidziam, net jei bandom taip sakyti...

tikiuosi, kad tas menuo pries metines neatims visos energijos. Nelinkiu stiprybes, nes ja turi
Papildyta:


gal ir man pradeti valgyti pietus 9 val pietus , mano gerbiamas svoris kazkur tik ritasi, jau pati sau i giltine panasi pasidariau
... bet matyt cia ne valgyme esme , taip speju, kad cia smegeneles diktuoja savo salygas. Mano drauge mano dabartini gyvenimo buda pavadino mazochistiniu ir va vakar guledama lovoj su skausmais sirdies plote pagalvojau, kad savotiskai save zudau, letai ir uztikrintai ...dirbu nesustodama, pavalgyti "uzmirstu", pradejau rukyti, del naktinio darbo kartais 5 valandas per tris paras temiegu. Kaip tai pavadinti
Blogiausia, kad suvokiu, kad tokiais tempais ne vaikeli rudeni planuosiu, o pati ligoninej atsidursiu , bet kazkur protelis susimaises ir nereaguoja i signalus...

...issisnekejau ir tiek

ok


Labas rytas

labas rytas!!!
as isvis jau sau nebeleidziu galvot apie praradima, per diena stengios nusikalt taip kat neko negalvojant uzmikt vakare.

Sveikutes,

Tu nesamoningai save kankini turi atleisti sau ir nebekaltinti... zinau as si jausma.. buvo man taip, atrode noris nuvaryt kuna visiskai, tarsi atkersyt jam, kad nesugebejo issaugot mano vaiko.. Tu nekalta, nekankink saves, turi juk vaikeli, kuriam esi reikalinga sveika ir stipri Atleisk sau...

koks oras liudnas... mano mazutei ryt metai...

laikykis brangioji, ela tave mato is dangaus ir globoja jus. kig tai vaziojat ryt pas ja?
Papildyta:
as neisivaizduoju, kaip man reiks atlaikyt ta pirma gimtadieni....

labas visoms. ka tik pavalgiau pusrycius, kai kam tokiu laiku jau pietus .
kiek supratau daug kur siandie prasta diena, pas mus lyja, apsiniauke, fui.
kazkaip nuotaikos pasikeite cia, liudnos visos , nu gal kai saulute islys ir cia pasidarys sviesiau . gi ilgas savaitgalis arteja, kokie planai? mes turim tris laisvas dienas, lietuvoj man atrodo net 4.

Vaziuojam ryt ryte, noreciau ant pietu jau but, tada ji ir mire...

perdok nuo musu jai linkejimus, mes ant pietu zvakute jai uzdeksim!

Taip ner nuoyaikos galvoju apsilankysiu pas mergaites gal pralinksmesiu, o gi ir cia labai liudna
gal tikrai ir orai mus veikia? geguzes 16d jau du metai kaip nera sunelio kartu tai jau dabar liudnumas ima. O zinot as beveik 11 metu auginau vaika ir kai jo netekau galvojau kad tom kurios praranda iskart vaikeli lengviau , as galvojau jos jo nemate neaugino, bet as matau kad labai klydau mane persekioja prisiminimai kaip buvo tada as taip viska prisimenu su smulkmenom.ana vasara vyro sesers mergaite palangoj nusivedem ant supyniu o as kad pradejau verk tai net zmones issigando
o ir dabar nelengviau ner pienelio savo aukseli pamaitint, galvoju internete apie misinukus paskaitysiu, oten tik vien apie zindima misinukai kaip baubai aprasyti , tai as is vis nekamtikus mama pasijutau, tuoj vel verksiu

[quote=bicė,2008 04 30, 01:32]
aciu, mazoji sveiksta, tremperatura jau uzmarsty, tik liulys dar naktimis ramybes neduoda ir baisi zyza pasidare

o del tu "PMS" puikiai suprantu, man aisku dar tik pirmieji metai eina, bet pries menesio viduri darausi nesukalbama, irzli, verksminga...nors paskutini men lengviau praejo, bet vasari galvojau, kad jau reiks ieskotis profesionalu pagalbos tokia neviltis apemusi buvo. Pagalvojau, kad kol neleidziu sau isijausti i ta praradimo minti, tol gyvenu normalu gyvenima, bet tik nors truputi prarandu budruma ir tada jau stogas lekia...
...kartais pagalvoju, kad nustojau myleti gyvenima...anksciau tiesiog dziaugiausi, kad gyvenu, net jei budavo sunku, tiesiog noredavau gyventi, o dabar vistiek... Pagalvoju, kad reikia Ameliuka uzauginti, na gal dar vieno maziuko susilaukti, bet nebera to jausmo vadinamu gyvenimo meile, taip keista ir taip tuscia...
...Ir tu atrodo turi vaikucius, bet ta dalis sirdies kuri numirsta kartu su angeleliu ji gyvena nebe toje erdveje, erdveje neturincioje savokos bus geriau...uzsimirs..., neturincioje laiko, tik viena laiko taska-mirties valanda, visas kitas laikas skistomas i neegzistuojanti-kas butu jei angelelis gyventu. mes skaiciuojam ne ju mirties metines, o ju menama gyvenimo laika, mes juos auginam ir niekada nepaleidziam, net jei bandom taip sakyti...

Sakai tik pirmieji metai, bet tai sunkiausi metai, kai reikia išmokti gyventi su skausmu, išmokti išsitiesti po likimo smūgio. Matai man jau greitai 10 metų bet vistiek suskystėjau Tik kad nebeverkiu jau seniai. Norėčiau surasti tuos žodžius, kurie padėtų tau atsitiesti, bet jų nėra, nes jokie žodžiai nesugrąžins mums tai ką praradom... Todėl mintimis tave stipriai apkabinu. Kabinkis į gyvenimą, tavęs reikia Ameliukui. Patikėk skausmas sumažės ir sugrįž gyvenimo džiaugsmas, tereikia iškentėti, išmokti gyventi su skausmu.


o ir dabar nelengviau ner pienelio savo aukseli pamaitint, galvoju internete apie misinukus paskaitysiu, oten tik vien apie zindima misinukai kaip baubai aprasyti , tai as is vis nekamtikus mama pasijutau, tuoj vel verksiu

Zyzi ne motinos pienu meilė savo vaikui matuojama. Nesi tu niekam tikus mama, nes tik tu viena geriausiai pažįsti savo vaiką ir žinai ko jam reikia ir tik tu gali jai duoti begalinę motinišką meilę. Na nevisom gerai sekasi su savo pienu. Man irgi buvo visokių baimių, visokių jausmų. Jei dar nors kiek pienuko turi maitink mažutę, o primaitink mišinuku.

o mano nuotaikos puikios reik gyvent toliau ir dziaugtis, sunukas pasveikino su mamuku diena gavau ranku darbeli ir saldaini o

baik parintis, aš maitinau tik mėnesį - labai norėjau to ir nebeliko pienuko.... ir daviau mišinuką ir išaugo dramblys dabar - vos susišnekėt galiu.... sveikas kaip ridikas, pora kart per penkis metus sirgęs ir tttt
duok mišinuką - juk ne nuodus duodi, o maistą..... jis gi natūralus, pieno pagrindu karvės. Duok ir nesuk sau galvos, aš kai pasukau, tai vaikas nuo rankų nenulipo, nes aš buvau užsistresinus, o jam reikėjo ramybės.
Duok ir būk rami - nevek - kiekviena mama savo vaikui pati geriausia.