QUOTE(aniaczka @ 2008 04 13, 18:16)
1. Nusipirkt raminamųjų.
2. Nesivelt į konfliktus
3. Didžiausią dėmesį skirk dukrytei. t.y. jos nuotaikoms, kad ji žinotų, jog tu nesi tokia kaip anie kurie yra nepatenkinti
4. skirk didesnį dėmesį sau
5. Būk iki tol, kol baigsi mokslus
6. Kai baigsi išvažiuok iš to kaimo (prieš tai susiradus bent laikiną darbą ir būstą, juk naudojiesi internetu).
Niekam nepasakok apie savo planus, nekonfliktuok, neatleisk savo vyrui, jei jau iki tokio lygio daėjot. Su tėvais bendrauk tiek kiek reikia, šlykščiai elgiasi, bet maždaug atpažįstu tokius kaimietukus, nesupranta jie ką mažam vaikiukui daro, nesupranta "depresijų" ir išvis mažai ko iš gyvenimo nro, tik pavalgyt, pasibirbint ir TV pažiūrėt.
Papildyta:QUOTE(#vėja# @ 2008 04 14, 21:29)
Siaip mes su vyru irgi labai atsigavome, kai pradėjome gyventi atskirai nuo tėvų.
ar įmanoma atleist ir gyvenyt kaip nieko nebuvę?

abejoju. Juk jis ir trenkia, ir negerbia, ir rėkauja, ir lkasto ir geria. Nu visa puokštė "grožybių"