Prikausau antrai grupei. Ne šiap sau, beje, nes prisiskaičiau nemažai, o nieko konkretaus neradau.
Deimante tu nesijaudink

niekas ir miestuose to išskirtinio dėmesio neskiria, nebent vaikas nepriklausomai nuo savo indigiškumo ar ne kelia problemų dirbant su klase. Ir tas dėmesys dažniausiai matyt nebūna labai pozityvus - ištrenkia į spec.indigo vaikams sukurtas jaunimo mokyklas ir tiek .... Arba būna ir kitaip...parodai kai reikia konkrečiam indiginiam vaikui konkretų asmeninį (gal net ne pamokų metu) dėmesį, nesuėdi kaip žvėries ir dažnu (ne visada žinoma) atveju visas jo "indigiškumas" išgaruoja. Ir dirba sau mokytojas su auros spalvą pakeitusiu vaikeliu

ramiai ..ir susikalba...kai kolegos ir toliau dejuoja kalbėdami apie jo nesutramdomą elgesį. O ano priežastis dažniausiai būna (nekalbu apie patologinius atvejus) ne auros spalva, o normalaus bendravimo/dėmesio trūkumas tiek šeimoje, tiek draugų būry...to reikia kiekvienam, o ne tik mistiniam indiginiam...štai ir išsireikalauja jo savo drastiškais būdais..nesvarbu, kad neigiamo. Mažas vaikas juk elgiasi taip pat - negaudamas reikiamo dėmesio, jo išsireikalauja negatyviu elgesiu ir jokios aurų spalvos to nepakeis. Ne vaikai kitokiom aurom gimsta, o žmonių bendravimo stygius yra vadinamas mūsų visuomenės žaizda. Kaip tik jis daug ką ir paaiškina. Na bent aš ta versija tikiu labiau nei aurologija.
O grįžtant prie kaimo ar miesto mokyklų temos...jeigu tas vaikas nėra išskirtinai gabus ar išskirtinai neigiamas, tegu būna jis su kokia nori aura, niekas jam to išskirtinio dėmesio nepasiūlys. Va kas kita jei tai "ypatingų" (ne auros, o kišenės ar ryšių prasme) tėvelių ypatingas vaikas..Tada ta jo aura tegu būna nors ir taškuota, dėmesio vis tiek nepritrūks.
Ai dar rekomenduosiu
Va ..normalus straipsnelis, neneigiantis dvasių pasaulio, bet mažumėlę prašviesinantis reikalo esmę. Rašo beje nei kunigas, nei superduper katalikas, nei medikas...šiap rimtas ir įdomus etnokultūristas. Tik vat skaityt atidžiai matyt reikia.