


Kai prisimenu košmarą, kurį patyriau priš 3 metus Santariškėse..... Kai mėnesį lauki apžiūros, po to 3 val. sėdi tarp baisių sienų, matai daugybę moterų su skarelėmis. Po to dar mėnesį lauki echoskopijos, ir dar 3 val. sėdi už kabineto durų... O patekęs netyčia pamatai pacientę jau be krūties (juk nėra laiko laukti, kol viena pacientė išeis...)..... Žodžiu, kai išėjau su nuosprendžiu "nieko nėra", tik reiktų kuo greičiau gimdyti antrą vaiką... Atsisėdau mašinoje ir kokį pusvalandį pražliumbiau. Iš laimės ir dėl nuslūgusios įtampos. Patikėkit, per tas ilgas laukimo valandas jau spėjau "pamatyti" save be plaukų, su nupjautom krūtim, galų gale savo vaiką našlaitį.... Brrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr....
Čia gal biškį ne į temą pavariau, bet kai prisimenu...