bulimija - anoreksija

Kamius... jei neilgai tokios problemos kankina, BUTINAI nustok lankytis bet kokiu dietu skyreliuose. visu noras liekneti kazkaip psichologiskai veikia, maniau, kad tai man pades, duos daugiau jegu, bet ne velnio... nuo lapkricio pati norejau numesti tik penkis priaugtus kilogramus. amzinas galvojimas apie dietinimasi ir pamaciau, kad svarstykles parode 5kg pliuso. tad buvo laikotarpis, kai reikejo numesti ne 5, bet 10kg iki norimo svorio.
as zinau, kas man gali padeti, bent laikinai, bet... tam reikia surasti labai tinkama laika. niekada nieko geriau nebuvau atradus nei sulciavimas. piliules, grieztos dietos... niekas nesuteike tiek enrgijos ir nesukele tiek geru emociju... taip, piliules gali duoti energijos, prades kalatotis sirdis, drebeti rankos... grieztos dietos man niekada neveike, nes nekenciu, kad neturiu pasirinkimo laisves, kazkas sudares meniu. badas... kiek isbadausi? diena, dvi.. paskui noresis tik miego...
sulciu geri kiek nori, o tai dar geriau, nes kai zinai, kad galimas neribotas kiekis, tai kaip atvirkstine psichologija- nebesinori persiryti/ persigerti. valosi organizmas nuo visu toksinu. net atmintis geriau pradeda veikti. nebesinori valgyti to maisto, kuris mus gasdino ir vare i depresija ir VS jo suvalgius. o jei ir suvalgai, pasidaro ne psichologiskai, bet fiziskai bloga. deja, tos blogybes veikia kaip narkotikai. palyginsiu su cigaretem.. surukius pirmaja, norisi lekti valytis dantu, sveisti rankas, viskas smirdi. bet viena po kitos ir jauti, kad norisi daugiau. tas pats su rafinuotu maistu po issivalymo. pirma karta suvalgius sokolado saldumas griauzia gerkle, veliasi burnoje, uzpuola nezmoniskas galvos skausmas dviems dienoms. bet kazkas smegenyse vistiek praso dar vienos aukos. auka po aukos ir matai, kad nebejauti nei sleikstulio, nei galvos skausmo. bet... viduj netvarka, nuotaika prasteja, energijos mazeja.
nenoriu pradeti sulciauti nesijaucianti psichologiskai pasirengus, nes procesas nera lengvas, ypac bulimikei. ir jei galva nebus pasirengus, kunas negales atsispirti. apsiryjus uzpuls dar didesnis kaltes jausmas, kad nesugebejai atsispirti..
bet jei pasamonej to tikrai nori, joks maistas nebevilioja, jokios grauzaties, tik malonumas...
si karta nebesisversiu. tai didziausia problema. svoris krenta zaibiskai, issigastu... nors tai vyksta tik pirmom dienom...

paskutini karta sulciavau 10dienu, po to 2sav. neturejau apsiryjimo priepuoliu... tryskau energija, svytejau pozityvumu... noriu to jausmo... noriu vel sugebeti isiklausyti i savo kuno siunciamus signalus, ne nuodyti ji. taip pat kazkokios depresines mintys kankina...
dvie dienas nevemiau, nes tiesiog nesugebejau prisiryti, labai itempta situacija buvo, seimynines problemos, vaiko istisas klykimas, nes niezti vejaraupius. tiesiog neturejau jegu eiti ir ryti, o paskui vemti. tikrai... neturejau jegu tasytis valanda su sugrustais i gerkle pirstais... siandien valgau sokolada. naujove. nepatinka. bet vistiek valgau. nesijauciu kalta, bet kazkoks sleikstulys viduj, kodel kazka, kas man nieko gero neduos ir net skonis nekelia pasitenkinimo kemsu sau i burna?.. geras klausimas... atsakymas turbut paprastas- cukrus... legalus narkotikas...

[quote=mazhulinka,2010 03 26, 17:04]
gal drauge tiesiog gedijasi prisipazinti? supranta, bet neigia fakta, nes bijo buti pasmerkta. zinau, kvailai skamba, nes jei tau sakoma, kad sergi VS, artimiausi zmones tai mato, tai nebe paslaptis ir ne klausimas, tai faktas. bet paklauskit kiekvienos bulimikes ar anoreksikes kokia ju reakcija ir atsakymas butu i klausima ar jos turi valgymo sutrikimu?

Labas visoms, ir as manau kad gedijasi. Ji puikiai supranta tai, kas vyksta, o prisipazinti bijo. BAIME mus valdo ir tai, jog mes visos isgyvenam :ka apie mus zmones pagalvos?
Zinoma norisi buti liekna, bet daugiausia norisi, kad visi tai matytu. Aplinkiniu pastebejimai apie patobulejusias kuno formas - tikra palaima.
Juk is tiesu svarbiausia gera savijauta ir pagarba sau, o kodel mes siekiam to idealo? Man asmeniskai net labai patinka ne per lieknos merginos, labai grazu.

Zinai, Ellenyte, ir as niekada neturejau normaliu valgymo iprociu
Atsimenu, kad svenciu laukdavau del to, kad pavalgyti. O atostogu metu didziausia malonuma teikdavo guleti lovoje, ziureti TV ir ka nors kramtyti. Kai studijavau kitame mieste ir dar nesirgau sia liga, grizus savaitgaliui namo, prisikimsdavau mamytes taip gausiai prigamintu patiekalu, kad vos sikna eidavo atkelt
Tuomet, budama 1,73 sveriau 76, ujuj. Po to susipazinau su dabartiniu vyru, pradejom visur eiti, vaziuoti, pramogauti, svoris eme kristi. Visi - girti, na ir prasidejo . Noras liekneti ir liekneti buvo stipresnis uz viska. I r stai, dabar as liekna bulimike su 10 metu stazu
Papildyta:


Sveikute,
Dabar as sveriu 63, mano ugis 1,73. As esu patenkinta siuo svoriu, nenoreciau sverti nei maziau, nei daugiau. Kai mano liga buvo pasiekusi pika - sveriau 54. Visi sake kad per liekna, o mama norejo siusti i poliklinika pasitikrinti sveikatos. Kad ji zinotu , kokia jos dukra silpnavale, apsaltu
O kaip tu jautiesi su dabartiniu savo svoriu?

man lygiai taip pat... kai pamatau moteris, ypac stumiancias vezimelius su kojom lyg sakaliukai ir apdribusiais net miniatiurinio dydzio dzinsais ir idubusiais zandais, mane net nupurto.
bet kaip pasiekti ta aukso viduriuka? kaip paciai pamatyti ir objektyviai ivertinti savo formas? galiu pasakyti tik tiek, kad man visada graziausiai atrodydavo merginos/ moteris, kuriu svoriai budavo -110 is ugio centimetrais. taip, skaitydavau "Panele" ir nuziurinedavau visas, kai budavo kokie eksperimentai ir sone budavo parasytas ugis, svoris ir t.t.
bet pati vistiek nesijauciau gerai 58kg sverdama. buvau dydis per viduri kaip dabar ant drabuziu. vienose parduotuves 10tas dydis kabo per uzpakali, 8tas dar nemaloniai ankstas. nuejus i parduotuves, kur dydziai truputi didesni net 8tas negraziai ziurisi, kazkokia nestandartine figura. gal del to pamegau pedkelnes ir ilgus megztinius, tunikas, suknytes.. apkabina pilvuka ir niekas nei kabo, nei spaudzia... maziau streso norint kazkur iseiti..

O as kaip tik nenesioju sijonu, dar vasara kur siltuose krastuose uzsidedu suknyte pliazine, bet negaliu pakesti savo koju o taip noretusi nesioti sijonukus. Ir zinau, kad nera jos nei baisios nei kreivos, bet tas kvailas kompleksas

as be pedkelniu nelabai kaip jauciuosi, baltaode nereali. kelniu nemegstu del paprastos priezasties- mano mano slaunys labai storos atrodo. seniau su aukstakulniais visur lakstydavau be vargo, bet dabar, su vaiku ir maisais apsikrovus atrodyciau tiesiog kvailai ir tik kankinciausi su skausmais... tad daznai batai tik ant mazo kulniuko arba ploksciapadziai. slaunys storos, blauzdos labai lieknos, atrodau kreiva sleiva...

Paziurek kaip mes save nuvertinam. Tu sakai slaunys storos, as blauzdos storos. O tau kazkas pasake, kad tavo slaunys perstoros? Nes man niekas apie mano blauzdas nera nieko pasakes. Tik as pati visaip save nuvertinu.
Kartais isiklausau i savo vidini dialoga ir pasiurpstu, nes nieks su manimi taip nesielgia kaip as- nuvertinu, priekaistauju, kad nepakankamai gerai, isvadinu save visokia.
Labai vargina kai nori buti arba geriausia arba jokia..

niekada. bet viskas galvoje. lyg kreivu veidrodziu apsupta. visada kazkas negerai, kazko truksta, kazko perdaug... sakoma, kad taves niekas nesugebes myleti, jei nemylesi pati saves... gal todel ir nesu tikra del santykiu stiprumo, visada bent maziausia paranojos ugnele rusena, kad nesu pakankamai gera, busiu isduota, palikta..

Zinai ir man taip buna, kai nebekontroliuoju saves ir savo troskimo prisiryti. Tuomet bunu pati paciausia blogaja prasme. Taciau zinau kaip reikia sau padeti. Isbandziau, veikia. Reikia ateinanciai dienai nusistatyti tam tikrus tikslus, o butent kazkam padaryti kazka gero. Tuomet, ziaugiesi uz save ir maziau kyla pagundu nusivemt, nuotaika automatiskai gereja. Pabandyki

Dabar as sveriu 63, mano ugis 1,73. As esu patenkinta siuo svoriu, nenoreciau sverti nei maziau, nei daugiau. Kai mano liga buvo pasiekusi pika - sveriau 54. Visi sake kad per liekna, o mama norejo siusti i poliklinika pasitikrinti sveikatos. Kad ji zinotu , kokia jos dukra silpnavale, apsaltu
O kaip tu jautiesi su dabartiniu savo svoriu?
[/quote]

meluociau jei sakyciau kad gerai. Negerai man. per stora. taip,as valgau , o saves uz tai nekenciu

Labas merginos Esu rašiusi jums,tik niką pakeičiau
Pamačiau,kad rašo mergina (neprisimenu vardo) kad ji pasveiko Nors užmuškit mane bet negaliu patikėti kad galim nuo šios ligos pasveikti Labai norėčiau suklysti,bet netikiu ir taškas Pasveikti galutinai tikrai negalima,mes esame priklausomos nuo maisto,mūsų smegenis dirba kitaip, jos pažeistos. Neišsigaskit tik mielosios mano,aš nesakau kad visa gyvenima teks persivalgyti ir vemti,tikrai ne.Bet negalvoti ir nebijoti kad sustorėsim,arba kaip dažnai nuvertinam save neišmoksim. Aš sergu ,nors šio metų jaučiu pagerejima,bet mano pagerejimas kaip ateina taip ir išeina labai netikėtau. Bet jeigu mane kas nors įtikins ne tik kalbomis bet ir akivaizdžiai įrodys,kad TAIP galima pasveikti ir NIEKADA negalvoti apie maistą kaip apie nuodus o ne didžiausią malonumą gyvenime pastatysiu paminkla tam žmogui Liūda,labai liūdna kad mes bijome švenčių, pakvietimu į svečius todėl,kad žinom kad negalėsim sustoti ir valgysim tol kol pasijusim kad toj sprogsim. Nemėgstu švenčių,labai nemėgstu
Labai patinka rytas ir pusryčiai,galiu valgyti negalvodama apie svorį,dar nieko pietus,bet jau jaučiu kad vidus pradeda nerimauti,o va vakarai man didžiausia kančia,prisivalgau dažnai ir ne sveiko gero maisto,o sausainukus,bandeles ....Ir kas pasakys,kad mūsų liga ne psichologinio pobūdžio? Akivaizdžiai matosi,kad mano psichikoje darosi negeri dalykai,kodėl nebijau valgyti ryte? Atsakau- juk žinau,kad viska ką suvalgysiu išgaruos,o jau nuo 14 valandos mano vidus pradeda priešintis ir bijoti maisto.
Ikiukas
Papildyta:
[quote=TamsiMergaite,2010 03 29, 23:04]
Dabar as sveriu 63, mano ugis 1,73. As esu patenkinta siuo svoriu, nenoreciau sverti nei maziau, nei daugiau. Kai mano liga buvo pasiekusi pika - sveriau 54. Visi sake kad per liekna, o mama norejo siusti i poliklinika pasitikrinti sveikatos. Kad ji zinotu , kokia jos dukra silpnavale, apsaltu
O kaip tu jautiesi su dabartiniu savo svoriu?
[/quote]

meluociau jei sakyciau kad gerai. Negerai man. per stora. taip,as valgau , o saves uz tai nekenciu
[/quote]
TamsiMergaite,valgyti reikia tik mes nemokam to daryti teisingai ir protingai Matai, vadinasi mus daug tokiu ,juk aš tave jau senei pažįstu,o kad turi problemu su maistu sužinojau tik dabar

Tikra tiesa, del to, kad su maistu nesugebesim draugauti turbut iki gyvenimo galo...
atsimenu savo jaunas dienas, kad valgydavau, net per sventes nesijauciau kalta, bet tada buvau vaikas, kai augau, maniau, kad drabuziu reikia didesniu butent del sios priezasties. negalvojau, o tai buvo kazkaip naturalu. neturejau ir svarstykliu. tikrai neturejau supratimo. nesijauciau baisiai nelaiminga, bet paskui pamaciau nuotraukas... manau, kad nuo tada ir supratau, kad nebe esu normalaus svorio, esu storesne nei kitos. ir tai buvo tiesa, sveriau apie 70kg. pradejus daugiau apie tai galvoti, padaugejus ryjimo ir vemimu maratonu svoris dar labiau soktelejo. nuo tada visada masciau apie maista, bet ne visada vemiau. viena vasara sugebejau valgyti tik labai mazai ir kas sode augo. prabegdavau kad ir 10ties minuciu krosiuka, svoris nukrito iki 60kg. bet ar sugebejau ji islaikyti...?vel pradejau ryti- vemti, savaite po savaites ir vel lasiniai padenge mano kuna.
tas pats buvo po nestumo. neturejau svarstykliu, zonojau, kad daug sveriu, nes netilpau i nei vienus pries nestuminiu drabuzius. susigriebiau. sveikai maitinausi, bet vistiek su savim kovojau, kad nesuvalgyciau kazko skanaus, kas man bus padeta pries nosi...


o vakar isvis pasiurpau... 3cia diena kai nevemiau ir net slykstu pasakyti, bet pasiilgau to jausmo, pajutau, kad noriu issivemti, nors nebuvau net persiryjus. valgiau normaliai, net i mazesniaja puse. cia vos ne anoreksine elgsena, suvalgius kazka daugiau nei pora kasniu jau uzvaldo kaltes jausmas...