Labas, paneles
Rasiau i sia tema gal pries koki menesi ar pora, paskui tik retkarciais paskaitydavau jusu mintis. Dabar vel jauciu poreiki pabendraut su zmonem, tikrai zinanciais kas tie valgymo sutrikimai ir kokius jausmus jie sukelia... Nes su artimaisiais tai... neduok dieve kalbetis tokia tema. Niekad nebandziau, isskyrus viena karta pasakiau mamai, kad persivalgiau, kad man blogai. Tai ji pasake -- juk namie nieko nebuvo, ka tu galejai persivalgyt

Na, tuo metu atrodziau kaip sakalys, tai gal pamane kad meluoju, na bet vis tiek, tik depresija ivaro...
Zodziu, pastaruoju metu keista nuotaika uzejo. Uzkniso tampytis su tais kilais, kuriuos prisiauginau neseniai. Nu reikia man bent 5 numest, kad jausciausi taip plius minus ir vsio

Anksciau bandziau taip mazdaug save itikint, kad reik numest sveikai, letai, kad negriztu, o dabar tai taip vienodai pradejo sviest -- kad tik greiciau jie dingtu. Nezinau, ka darysiu -- gal tik vaisius valgysiu, gal tik sultis pagersiu (cia nuo mazhulinkos nusiziurejau

tikrai nerealus daiktas tie tirshtukai ir sulciavimas).
Aisku siaubas, bet sirdyje labai noriu kad mano anoreksija griztu.

Tada taip buvo lengva tiesiog nevalgyt, jokiu pastangu nereikdavo... Dabar atrodo, kad jei vel sirgciau anoreksija, pasiekciau norima svori ir tada labai stengdamasi ji tiesiog islaikyciau -- nei mazinciau, nei didinciau. Atrodo ne taip ir sunku, nors is tiesu tai velnas zino, kaip butu... gal vel prasidetu persivalgymai ir neiko negaleciau padaryti.
p.s. jusu ikeltos nuotraukos nerealios (tiksliau merginos jose

)... kaip man grazu tokios smilgos