QUOTE(Ellenyte @ 2010 05 01, 20:17)
Pas mane irgi nekoks laikotarpis: vieną dieną badauju, kitą - ryju. Rytoj bandysiu grįžt prie vs planelio. Taip gerai jaučiuosi jo laikydamasi, bet vis pasiduodu pagundai nuplaut vakarienė ir tada jau - trūkt už vadžių, vėl iš pradžių...
Aha, jo laikantis gerai jaučiuosi ir aš, bet nežinau kodėl nepradedu jo laikytis - vis planuoju, kad labai mažai valgysiu. O kai užeina tokios dienos, suvalgau nevemdama vieną vaisių, vieną daržovę, sriubos lėkštę ir kokių salotų. Visą kitą, ką esu priversta suvalgyti (su šeima pietaujant ir pan. - tieisog išvemiu..., net ir mažai valgydama lankausi tualete...

)
Atrodo, kad aš pati nenoriu pasveikt, tas mane liūdina

Aš noriu pasveikt, nenoriu daugiau vemt (bet niekaip negaliu išmušt iš galvos minčių, kad kartu noriu ir sukūst, labai noriu...

)
Noriu verkti, bet neturiu ašarų. Noriu bėgti, bet nežinau, nuo ko. Noriu nusiraminti, bet nesuprantu, dėl ko man neramu. Noriu nebūti, bet nežinau, kodėl esu...
Quod me nutrit me destruit
www.mybestbmd.weebly.com