Sveikinimai: žodžiai, eilėraščiai, posakiai...

Labai grazus tikrai sie zodziai pries mane parasyti
Parasysiu ir as,gal kazkam pravers :

Kiekvieno žmogaus širdis - tai atviros durys,kurios kviečia praeivy.Vieni įeina tyliai,nedrąsiai,pabarbendami,-ir sustoję suklūsta.Kiti įsiveržia su džiaugsmu,šiluma,dar kiti-įlapnoja su purvinais batais,pridrebia purvo,palieka.
O visa tai turi pakelti žmogus.Nes kitaip jo širdyje skersvejis daužys tuščias duris.
Tikėk kartais būna sunku ir didelė tuštuma.Bet gerai ,kad tu pajėgsi nuplauti purvą,nušluostyti dulkes ir vėl...praeiviams palieki svetingas savo širdies duris.
Atleisk,jeigu tik nesutrukdysiu ,aš tyliai pasibelsiu į jas.Patikėk,tai man didelis džiaugsmas.

sveikutės!

niekaip negaliu prisiminti eilėraštuko apie išėjimą iš darželio. jis prasideda "lik darželi sveikas, mokyklėlėn laikas...", o toliau niekaip nebeprisimenu... gal kuri nors pamenate?

Sveikos, gal kas žinote gražių brandžių eilėraščių draugams, tėvams, broliui ar sesei. Norėčiau padeklamuoti per savo jubiliejų (40). Nieko labai brandaus ir originalaus nerandu. Norisi kažko ypatingiau nei savų žodžių ir padėkų. O gal dar galite kokią gera idėją jubiliejaus organizavimui pametėti.
Ypatingai būčiau dėkinga

Gal kas žino gražius žodžius skirtus pirmai komunijai
Papildyta:


Gal kiek ir padėsiu, labai prasmingi žodžiai

DABAR JŪS EIKITE ABU RANKAS IŠTIESĘ,
TOKIE BE GALO ARTIMI.
PER VISĄ ŽEMĘ EIKITE JŪS DVIESE
PO MĖNESIENOS LIETUMI.
LAIKYKITĖS KAIP MEDŽIAI VIENAS KITO
VISOM ŠAKOM, ŠAKNIM IR ŠIRDIMIS
TEGUL PO KOJOM ŽVAIGŽDĖS KRINTA
IR ŠIRDYS DEGA UGNIMI.
Į VIENĄ ŠEIMĄ SUSIBŪRĘ
PER VISĄ ŽEMĘ EIKITE KARTU...

Ketverių metu žingsniai nutilo už durų,
Tyliai sėdime suole, rimties paliesti,
Išgaravo šėliojimas, juokas pritilo:
- Kas nutiko? - paklausė kreida nedrąsi.
Ach, sena baltanose, vaikystės bičiule,
Jau nebetelpam suole, išaugom kėdes.
Jau kvailiot šioje klasėje laiko neliko,
Kitąmet čia sėdės pirmokėliai, o mes
Tik svečiais beužklysim, suradę minutę.
Vis toliau ir toliau nuo vaikystės šalies –
Štai todėl šiandien mes truputėlį nuliūdę,
Lik sveika, mano klase pirmoji. Sudie.

/Ilona Urbonavičiūtė – Bumblauskienė/

* * * *

Kuo daugiau išdalina kitiems,
Tuo labiau praturtėja pati.
Skleidžia šilumą savo visiems,
Neša žiburį šviesų kely.
Kas ji?
Mokytojo širdis.
Kviečia augti dvasia ir protu,
Moko būti pačiu savimi,
Ji vis žadina laisvę žmonių,
Ji vis ten, kur vaikystė žavi.
Kas ji?
Mokytojo širdis.
Jai vis lemta sutikti mažus,
Prisirišti prie jų ir pamilt,
Užauginti jaunystės sparnus
Ir paspaudus rankas išsiskirt.
Kas ji?
Mokytojo širdis - jūsų širdis.
Didžiuojuos, kad jūsų buvau mokinys.

* * * *
 
 Pirmoji mokytoja
 
 Pirmą raidę rašyti mus moko
 Ar pratybose piešti save,
 Kad pažintų kiti mus pirmokai,
 Ir kaip pereiti saugiai gatve.
 
 Kaip iš ryto atlikt kūno mankštą,
 Kaip laikyt pirmąkart rašiklius,
 Mums darželiuos jau būtų per  ankšta, -
 Lai kiti ten vaikučiai paklius.
 
 O mes žaisim kartu šį žaidimą,
 Nes Ji mums lyg tikroji mama,
 Kai mums mokantis nuostaba ima,
 Ji brangi mums todėl, kad pirma.

/Tautvyda Marcinkevičiūtė/

Zinau tik tokius zodzius:


Ketvertukas duonos - tai dosnusis stalas,
Ketvirtis asocio - atgaivins Tave,
Ketvirtasis kampas - tai jau visas namas,
Ketvirta savaite - darbu pabaiga.

Ketvirtis likimo - vandenyno krastas,
Ketvirtis nuo simto - tai pati pradzia.
Ketvirtis jaunystes - tai tik meiles pastas...
Ir toli uz saules visko pabaiga.

Mazas Jubiliejus Dvidesimt penktieji -
Lai sampanas liejas i lemties alejas!

Gal kam pravers, gal bus ir girdėti ar matyti...Bet įdedu kelis posmus:


Bėk paskui kiekvieną upę.
Įkopk į kiekvieną kalną,
Vykis kiekvieną vaivorykštę
Kolei pavysi savo laimę...

Tegul pražys dar daug pavasarių
Melsva miškų gėlė...
Tegul nebebus skausmo ašarų
Te paukščiai suoks šile!
Tikėk gražiu gyvenimu,laime ir džiaugsmu
Te tavo šventė vaikščioja žaliuojančiu taku!

Atrask save naujai šitam kely
Kur milijonai rodė
Svajonėse, darbe, draugystės žody
Kad visos tavo spalvos nenunyktų,
Kad rankos duonos, darbo,
Širdys - džiaugsmo rastų .


Veržli būties srovė, ji plukdo daug bėdų.
Nesibijok, žmogau! Neliks nei tų, nei tų.
Gailiesi praeities? Žiūrėk, kas bus rytoj!
Ir džiaukis, šią akimirką nutvėręs už krūtų.
( O. Chajamas)



Už tai, kas buvo ir dar bus,
Už ateities miražą !
Gražias dienas!
Gerus draugus!
Už viltį ir už drąsą!

Garbingo amžiaus jubiliejus -
Vainikas metų praeities,
Kur rasi smilgų ir lelijų.
Tokia pusiausvyra lemties,
Kad pilką dieną šventė keičia,
O ją - sunki darbų našta...
Branginki, vertinki ir džiaukis
Dalia, kuri vien tau skirta


Tegul likimas Jums dovanoja margą gimtadienio puokštę, kurioje gražiausiais žiedais žydėtų energija, tvirtybė, ištvermė ir, žinoma, bekraštė asmeninė laimė.


Metai bėgo nubėgo tarsi sutemų valsas, -
aš norėčiau, kad suptum žvaigždžių pataluos.
Nieko nebuvo geresnio už Tavają širdį,
už akis, kurios tiesė takus man tolyn.
Metai paukščiais nuskrido ir nieko negirdi...
Tau linkiu, kad gyventum su saule, brangi.


Gimtadienio proga linkiu:

draugų be kaukių,
žmogaus, kurį norėtųsi vėl ir vėl apkabinti.
Vaikiško juoko...
...ir tikrų ašarų.
Linkiu duoti
ir gauti,
aukotis
ir siekti,
naiviai tikėti stebuklais...
Linkiu to, ką galima jausti,
Bet neįmanoma nusakyti žodžiais...




Būk visada žmogus:
kantrus ir išdidus,
švelnus ir rūstus
Atviras ir nuoširdus.
Toks,kad niekas nepasakytų:
"Jis visą gyvenimą pragyveno tuščiai



Gyvenimas -
Tai laukimas
Nepražystančios niekad gėlės
Ir gniaužiantis širdį likimas,
Kurio niekas nenugalės…
Jo geidžiam,
Jį sveriam,
Juo tikim
Ir draskom jo margus lapus…
Brangus jis,
Nes duotas tik sykį
Ir žinom -
Kitokio nebus…


Likimas Tau išaudė margą juostą:
Pavasario veržlumą jon įpynė,
Išmargino rudens variniais lapais
Ir sidabrinėm snaigėm padabino.
Taip, vilgė ją ir sūrios ašaros -
Gyvenimas - ne vien triukšminga šventė.
Bet tu visad mokėjai nepalūžti,
Tu ir kitus išmokei džiaugsmo semtis.
Garbingą jubiliejų šiandien švenčiam
Ir prašome gyvenimo - audėjo -
Šią margaspalvę juostą dar papuošti
Auksiniu pluoštu saulės spindulėlių.

Metai tarsi traukiniai...
Reikia tikrinti bagažą.
Kas vagonuose tenai?
Jei vagonas veža laimę,
Meilę didelę, džiaugsmus,
Leidžiam vežti tiek, kiek telpa...
Tai bagažas malonus.
Jei tiktai bagažas keistas,
Jei nelaimės, liūdesiai,
Reikia keleivius nubausti:
Kontrabanda – negerai...


Užtenka žodžių - te jausmai Taures pripildo,
Kaip krištolas, kaip snaigė
Savo tyrumu
Te Jūs troškimai, svajos,
siekiai išsipildo !
Te židinys sušildo, kai sunku.


Brandžiam kely, sunokę vaisiai svyra
Ištiesus ranką, juos pasiekt gali,
O visos skriaudos ima ir išbyra,
Bešokant laiko šokį pakely.
Dar muzikos garsai tokie šilti,
O širdyje apsigyvenę vėjai
Keliauti kviečia dar toli, toli ...
Tešėlsta kuo ilgiau išdykę metai,
Tesiaučia audros gatvėj ir širdy,
Tegul visi gyvenimo verpetai
Ilgai išlaiko savo sūkury…


Palaistykit medžius, kai degs iš karščio
Ir jūrą atpažinkite vandens laše.
Tik liūdesio nereikia šaukti garsiai
Nereikia saulės žadinti nakčia.
Mokėkite užgimt kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus
Tegul pro šalį dienos nepradunda
Ir jos ilgesnės būna už metus...


Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistai,
VIS DĖLTO MYLĖK JUOS.
Jei darai gera, žmonės tau prikiš egoistinius ir slaptus motyvus,
VIS DĖLTO DARYK GERA.
Jei tau sekasi, įsigysi netikrų draugų ir tikrų priešų,
VIS DĖLTO TEGUL TAU SEKASI.
Geri tavo darbai rytoj bus užmiršti,
VIS DĖLTO DARYK GERUS DARBUS.
Sąžiningumas ir atvirumas daro tave pažeidžiamą,
VIS DĖLTO BŪK SĄŽININGAS IR ATVIRAS.
Ką ilgus metus kūrei, gali būti sunaikinta per visą dieną,
VIS DĖLTO KURK.
Tavo pagalba tikrai reikalinga, bet žmonės gali persekioti, kad jiems padedi,
VIS DĖLTO PADĖK.
( Motina Teresė )

Antanai,


Paversk svajones į tvirtybės tiltą, keturiasdešimt švyti su aušra !
Neleisk likimui kryžkelėj apvilti,
Bet ąžuolu šlamėki visada.

Ne visos audros nuoskaudas palieka
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta tavo siekiai,
Lai negandų tavam kely nebus.



Papildyta:
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
Čia buvo vasara -
Ir vėl klevai rudi.
Čia tik žiema balta skara praėjo,
O pamiškėj ir vėl beržai žali.
Tad nestabdykit laikrodžio rodyklių,
Kad nereikėtų vietoje stovėt,
Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė,
Bet liks dienų branda ir jų prasmė.

Tegul ant laimingo gyvenimo tako
šilti rieduliukai lyg uogos byrės.
Tegul Tavo šventėje krykštauja meilė,
švari ir skaisti be mažiausių dėmių,
Lai Į Tavo didžiulį ir mielą pasaulį
aplanko galybė gražiausių sapnų.
Tebūna draugai tarsi laukiantis uostas,
kur tilptų visi, kurie eina greta,
O pats nuostabiausias gimtadienio tostas
primintų visiems kokia šiandien diena...

Metus skaičiuojam įvairiai:
medžių metus išduoda rievės,
savo metus sparneliuose
nešioja boružėlės


O kaip savo metus
Turi skaičiuoti žmogus?
Skaičiuokite juos pagal darbus,
pagal gerą žodį išdalintą,
pagal sukauptą patirtį,
medį pasodintą.



O pats geriausia būdas -
Skaičiuoti pagal širdį,
nes tiktai ji viena
tikrus metus atspindi.


O mes pabūkim
Tiktai skarotais medžiais,
Nuo kurių viršūnių
Paukščiai galėtų pakilti,
Po kurių šokom visi
Žmonės (jeigu namai šalti)
Ateitų pasišildyt.



Gyvenimas – drobė, kurioje paliekamos spalvos: šviesios ir tamsios
Gyvenimas – knyga, kurią rašome po raidę, po žodį, po eilutę...
Gyvenimas atsirado su saule,
Mokykis jį išsaugoti net pačiomis žvarbiausiomis dienomis, kad sukurtumei nuostabią saulės sonatą gyvenimui

gal kas znot kokiu graziu zodeliu pasakyti nuo gimusios mergytes savo sesutems???na cia krikstynoms reikia,bet mazdaug ka nors grazaus apie vaikyste kartu ...

gal kas turit gražiū žodžių tinkančių giminės susitikimui?????

Tikrai nesakau, kad tai brandu.
Net nežinau, kieno tai kūryba (tikriausiai, liaudies).
Radau - Ilona Bumblauskienė...
Bet girdėjau gyvai deklamuojant. Buvo labai gražu.

(abiems tėvams)

Norėčiau sugrąžint dienas man paaukotas
Norėčiau sugrąžint jaunystę, ateities planus
Jei galėčiau , atiduočiau svajones sparnuotas,
Bet Dievas mato, aš to negaliu

Iš jūsų laiko pastačiau sau būstą,
O iš jaunystės jūsų pasisiūdinau rūbus.
Jūsų svajonės man nuo šiol paklūsta,
Jei tai grąžinčiau, tapčiau beturčiu.

Aš lygiai taip, kaip jūs mane išmokėt,
Tą patį atiduosiu, tik saviems vaikams.
Mielieji, ačiū, kad klaidas parodėt,
Kaip nuostabu mylėt ir būti mylimam.

Tu – mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu – mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu – mano paukščio snapas,

Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu – mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu – mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.

Tu – mano vilko iltys, letena – mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.

Tu – vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš – kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.

Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis ir mama.

Sveikos, gal kas turite arba matete kur grazius zodzius diplomo teikimo proga. Labai reikia

Sveikinimas gimimo dienos proga:


Gerumas - tai dalykas, kuri duodame nesitikedami atlygio.
Meile - tai jausmas, kuris skiria zmogu nuo daiktu.
Viltis - tai postumis i prieki.
Stiprybe - gebejimas nepasiduoti ir buti atrama kitiems.
Laime - tai busena, kai is veido nedingsta sypsena.

Supakuoju sias grozybes ir siunciu Tau, gimtadienio proga!!!!