kaip atpratinti vaiką miegoti kartu? 2 dalis

Visiškai su tavim sutinku . ir tiesa sakant man nesvarbu,kas ką sako....girdėjau iš draugių replikų,kad leidžiu vaikams per daug ir t.t..kad mikliai atprastų miegot pas mus,jei tik parodytumėm jų vietą namuose(toks vaizdas,kad apie gyvūnus naminius šnekama). Mums Svarbu ,kad vaikai jaustųsi gerai,augtų apsupti meilės,dėmesio,šilumos.... . O tas miegojimas savoj lovoj,savam kambarį manau su laiku ateis

Kaip smagu, kad kalbames sia tema ir kad tiek daug Mamyciu atsiliepe.

Na pirmiausia tai bandysiu vaika paguldyti i jo lova, pati prigulti salia, laukti kol uzmigs ir eiti i savo lova... Jauciu, reiks daug kantrybes.

Zinok maciau sia tema laida per BTV, kvieskit aukle vadinasi.
Ten buvo ta pati situacija. Tik vaikuciai kiek vyresni.
Jie sprende problema taip: mama atsiseda ant kedes salia vaiko lovos, paskaito jam pasaka ir laukia, kol jis uzmigs, bet NESIGULA SALIA, taciau ir vieno nepalieka. Ir zinok suveike. Aisku verke pirmas kelias dienas, bet reik istverti tai, paaiskinti, kad vaikelis jau didelis ir turi miegoti savo lovyteje ir pan.

Visiškai sutinku su tavim Pas mus su vyresnėliu tai panaši buvo situacija,kaip pas tave ,tiesiog atėjo laikas ir pats panoro savo kambaryje miegot.Nematau tragedijos,man kaip tik miela miegot su savo vaikiuku ( dabar su 8 mėn .dukriuku ir vyru trise miegam )Dieną tai migdau jau jos lovvytėj,o naktį - mūsų.Man patogu,vietos užtenka ir nebijau aš ,kad pripras.Pripras - ir atpras laikui atėjus,visą gyvenimą gi nemiegos su mama ir tėte.O aš tai tyliai vis buriu,kad kuo ilgiau ji pas mane prie šono miegotų,taip miela,taip artima...

Aš irgi miegu su savo mažule Ir nematau čia jokios problemos Pasakysiu tik tiek, kad kai mažoji išvažiavo pasisvečiuoti pas senelius, tai negalėjau be jos užmigti Manau, kad aš kur kas labiau prie jos pripratau, nei ji prie manęs O ji puikiausiai ir lovytėj miega, tik kad man geriau su mažąja. Kai pagalvoju, užaugs, taps savarankiška...Tai dabar norisi pasidžiaugti kartu Iki 1 metukų tai miegojom vyras aš ir mažoji vienoj lovoj bet dabar jau netelpam

Sveikos mamos,
Mano sunui jau 6 metukai bet niekaip negalime pripratinti miegoi savo kambari ir savo lovoje. Nei pasaku skaitymas, nei ikalbinejimai nepadda.
Vaikas atsigula i savo lova be asaru, as atsisedu salia paskaita knyga vaikas uzmiega kaip ir viskas gerai, tik beda ta kad po 1-2 vlandu sunus ateina pas mus i lova ir dar katina atsinesa (gyva katina nupirkom po to kai pas mus ateidavo su minkstais zaislais kiek turejo tiek atsinesdavo). Katinas padejo vienai nakciai abu ismiegoljo savo lovoje, o jau atra diena atejo abu. Tai mes miegam keturiese: vyras as, sunus ir katinas. Lapriti laukiam seimos pagausejimo gal gymus leliukui situacija pasikeis.

Mano mergyte kažkaip labai nesiprašydavo pas mus į lovą, nuo pat pradžių ją guldydavau šalia į lovytę, tik maitindavau įsikeldavau ir vėl perdėdavau atgal į lovytę. Tai iki 1,5 m. galėdavau ir vieną palikti miegodavo be jokių problemų, visai nebuvo jokių bėdų, tačiau kuo didyn tuo labiau nori kad būčiau su ja, kartu miegočiau, ir į lovą pas mus vis dažniau pradėjo prašytis. Tai irgi nekankinu vaiko, kai jau neina gražiuoju susitart, kad savo lovytėj miegotu, tai leidžiu miegot kartu. Bet ji paguli ir sako kad su mumis nepatogu, o dar prisiminiau, kaip man tėvai sakydavo tai sakau mama su tete tau dantukus išbezdės tai ji kai neria į savo lovytę, net į mūsų pusę nežiūri Bet kad kambary kas nors kartu miegotų, tai vis vien nori. Šią vasarą žadam jai paruošti kambary, išrinkti žaismingus vaikiškus baldus ir badysim keliaut miegot atskirai. Bus matyt kas čia mums išeis Kad ir kaip ten bebūtų vaikui yra be galo reikalingas tėvų dėmesys, juk per tuos darbus, rūpesčius ir taip per mažai jo skiriam, tai ir mano dukrytei reikėjo matyt atsigriebt už tą laiką, kai miegodavo be manęs, bet aš būdavau namie šalia, o kai pradėjau dirbt, tai pradėjo trūkti dėmesio, o ir kaip galima atsakyti...

Mano dukrai septyneri. Apie miegojimo/migdymo ypatumus irgi galėčiau istoriją parašyti. Kol gyvenom vieno kambario bute, tai savaime suprantama ir migdydavomės viename kambaryje, bet visvien aš arba tėvelis turėdavom atsigulti ant jos sofutės, kol užmigdavo. Kai persikėlėm į dabartinį butą, galvojom iškart pradėsim pratinti migdytis vieną jos kambaryje, patyrėm fiasko... buvo daug daug ašarų, mums pagailo vaiko ir dar beveik keturis metus procesas vykdavo taip: tėvelis guli šalia, kol dukrytė užmiega, tada išeina į mūsų lovą arba įminga ir pramiega dukros kambaryje visą naktį; būdavo, kad vyrui išėjus, dukra atsikelia ir šaukia kurį nors iš mūsų arba ateina į miegamąjį ir stovi prie lovos kaip stulpas - tėtis vėl eina migdyti; kokius 1-2kartus per savaitę mudvi miegodavome miegamajame,o tėvelis jos kambaryje. Dabar, kai skaitau, ką čia parašiau, galvoju, kad mano vyras turi geležinius nervus..., nes visas migdymo procesas jam tekdavo, aš dėl miegojimo pati labai išlepusi , jeigu būtų reikėję šokinėti iš vienos lovos į kitą, rytais būčiau nepakaltinama.
Kai klausdavau dukros, kada pradės pati migdytis, atsakydavo, kai eis į trečią klasę .
Bet šiemet, kai suėjo septyneri, pradėjau su ja "rimtai" kalbėtis ( tokių pokalbių anksčiau yra buvę dešimtys...), kad, einant į mokyklą, būtinai reikės anksčiau gultis, kad tėtis vakare taip pat nori turėti laiko sau ir, kad jeigu jis gulasi 9.00 val, vadinasi TV žiūri iki devintos ir turi mažai laiko su ja pabūti, pažaisti ir pan. Keletą dienų pakalbėjom, dukra pabandė pati užmigti, paašarojo, bet kai vieną antrą kartą pavyko pačiai užmigti, rodos, įgavo pasitikėjimo savimi ir jau pora mėnnesių užmiega pati aišku, būna retkarčiais dar ir ašarėlių ir vaikščiojimo į tualetą ir kol vyksta migdymosi proceas aš miegamajame skaitau knygą, o vyras svetainėje žiūri TV....

Musu 2m ir 9men sunelis taip pat is pradziu miegodavo salia musu miegamos lovos ir kai nusprendem ji mes po truputi pratinti prie jo kambario ir lovytes viskas atrodo klostes neblogai.Mazylis pats noriai atsigula savo lovyten uzmiega kartais ir vienas su draugu meskiuku o kartais tenka ir pasaka paskaityti kad uzmigtu.Bet vat naktim pradejo begioti nezinau ka daryti meginau ir sviesa palikti neryskia,galvojau gal tamsos bijo ir taip i savaite kokius 3-4 kartus.O kitas naltis gerai ismiega,tik ryte pareina i lova,pas mus.Galvoju gal jam cia kokie miego sutrikai yra,gal kam yra taip buve su vaikiuku?

Papasakosiu ir as savo sitacija...
Vyresnioji dukra persikrauste i savo kambari ir savo lova kai jai buvo 3 metai, ir kai gime maze. Nebuvo jokio streso, nes jau viskas buvo aptarta ir anksto
O va dabar mazajai 3 metukai ir ji dar net nemasto kraustytis is miegamojo... Ir tam turi svaru argumentu :
Vaiku kambari pripazysta kaip seses teritorija Nors ten stovi ir dviaukste lova ir visi zaisliukai...
Taigi su vyru pastoviai pakaitomis miegam su maziuke, nors jau ir ne visai maza...
Dabar sugalvojau toki plana chuligana Mazoji labai megsta Mike Pukuotuka, tai uzsakiau patalyne su siuo personazu ir paklosiu vaiku kambary...gal netycia isviliosiu is savo lovos...
Beje, mamytes, kurios turit 2 vaikucius - gal pasiulysit koki recepta siai situacijai ?

Pas mus ta pati situacija,tik mažei dar 2 nėra... Ir lova dviaukštė vaikų kambarį,ir kai vakare paguldom mažiukę ten,-jinai paguli paguli pabučiuoja brolį ir uždarius duris pas mus paravaro Aš tai manau,kad viskam savas laikas turi ateit,-dičkis dabar jokiu būdu nesutinka pas mus kambary miegot,(jisai gi ne mažiukas )...turbūt ir dukrytei kažkada tas laikas ateis....
Tai tiek tų receptų iš manęs

Maniskiam jau treji, bet dar net pozymiu nera, kad jis pasiruoses miegoti atskirai.. NOrs ir kambari atskira turim ir visus atributus Na, dabar bandom su megiamiausiais multiku personazais patalyne klot, gal tikrai suveiks