Mes pradejom gyventi po puses metu draugystes, nes vazinetis po 5 valandas kiekviena savaite i viena puse (gyvenm ne LT) mano draugui buvo per sunku, o ir labai issiilgdavom vienas kito

Gyventi kartu nebijojau visiskai, nes cia vienas is tu variantu, kai zinai, jog sutikai savo zmogu (niekad gyvenime nebuciau patikejusi, kad is pirmo pasimatymo gali tai jausti, bet mums abiems tas pasijaute

Esu is tu zmoniu, kurie nedraugauja del draugavimo (zinau, senamadiskas poziuris, bet tokia jau esu

). Tai va, jis pries atvykdamas jau zinojo, kad jei per metus laiko mes nenuspresim, kad reikia tuoktis, eisim savo keliais. Tai va, susituokem beveik per draugystes metines!

jis man pasipirso praejus 4 menesiams gyvenimo kartu, nes buvo labai paprasta gyventi - jokios trinties, jokiu ismetytu kojiniu ar panasiai. Abu darom valgyt, abu tvarkom namus (cia pasidalinom, kad jis vonia valo, o as virtuve, nes man nuo chemikalu uzdaroj erdvej negera pasidaro) - jis namie netgi daugiau daro, nes moteris yra fiziskai silpnesne siurbliuoti pvz

Finansai padalyti taip, kad vienodai abu sutaupytumem - kas uzdirba daugiau, tas daugiau ir isleidzia. Daugiau nezinau, ka ir pridurti, nes su sunkumais gyvenant kartu kol kas visiskai nesusiduriam

o siaip jei ir yra kas vienam ar kitam nepatinka (kalbant apie buiti), dazniausiai buna smulkmenos, tai nesigincijam ir darom taip, kad kitam patiktu - esam abu subrende zmones, kad del nieku gincytumes

Sekmes visiems!