ir po 3 metų susituokėm. Ir ne karto nesigailėjau taip paskubėjus. Beje, man taip buvo pirmą ir tikiuosi paskutinį kartą. Visi, kas mane pažinojo, dėlto buvo labai nustebę 
Mes apsigyvenom po 2 dienų pažinties ir po 3 metų susituokėm. Ir ne karto nesigailėjau taip paskubėjus. Beje, man taip buvo pirmą ir tikiuosi paskutinį kartą. Visi, kas mane pažinojo, dėlto buvo labai nustebę
ir po 3 metų susituokėm. Ir ne karto nesigailėjau taip paskubėjus. Beje, man taip buvo pirmą ir tikiuosi paskutinį kartą. Visi, kas mane pažinojo, dėlto buvo labai nustebę
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2008 03 30, 22:05)
2 metai nėra joks etalonas - vieniems žmonės laiko reikia daugiau, kitiems mažiau. Esmė yra santykių branda. Deja dažniausiai (išimčių, kaip ir visur, pasitaiko) kartu gyventi pradedama tada, kai jaučiama, kad įsipareigojimams "kol mirtis mus išskirs" dar ankstoka. Aš tarp ankstoka tokiems įsipareigojimams ir ankstoka lytiniams santykiams drįsčiau dėti lygybės ženklą.
O jei nepajunti to iki mirties? tai ką, vienuoliškai gyvent, nes tiesiog neateina tas jausmas nors tu ką? grynai biologiškai būtent mylintis moterims išsiskiria hormonai, kai jos prisiriša prie partnerio. Bet čia gi visi baisiai "prieš gamtą", "mes ne gyvuliai" - nors Dievas juk būtent tokius - su visais hormonais, jų poveikiais ir pan. mus sukūrė, jei jau kaip krikščionybė moko kalbėsim, ar ne?
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2008 06 05, 20:52)
Įsipareigojimas įsipareigojimui nelygu. Tikrai jaučiausi laisva pasirinkti kitą. Kai taip nebesijaučiau, supratau, kad metas kurti šeimą, o ne persivežti lagaminus.
vieniems gyvenimas kartu yra toks pats įsipareigojimas, kaip kitiems santuoka. Kai kurie ir santuoką mato tik kaip didelį giminių balių, po kurio kiekvienas į meilužių guolius šokinės. Kiti apsigyvens kartu ir tiesiog gyvens vienas kitam ištikimi, mylintys ir galiausiai susituoks dėl teisinių ar pan dalykų, bet realiai skirtumo nejaus, nes vienas kitam jau seniai "taip" pasakė. Taigi, kad įsipareigojimo vardas "santuoka", dar nereiškia, kad lygis tas pats. Tiesiog visi žmonės skirtingi.
QUOTE(Schroedingers Cat @ 2008 06 15, 20:46)
O jei nepajunti to iki mirties? tai ką, vienuoliškai gyvent, nes tiesiog neateina tas jausmas nors tu ką? grynai biologiškai būtent mylintis moterims išsiskiria hormonai, kai jos prisiriša prie partnerio. Bet čia gi visi baisiai "prieš gamtą", "mes ne gyvuliai" - nors Dievas juk būtent tokius - su visais hormonais, jų poveikiais ir pan. mus sukūrė, jei jau kaip krikščionybė moko kalbėsim, ar ne?
Ar tikrai manai, kad Dievas tuos hormonus davė tam, jog moteris prisirištų prie jei ir ne pirmo pasitaikiusio, tai visgi tokio, dėl kurio nė pati nėra tikra? Tebūnie gamta, hormonai ir t.t., bet visa tai skirta santuokos tvirtumui, "jei jau kaip krikščionybė moko kalbėsim".
Būtent dėl to prisirišimo, kaip Tu sakai, lytiniai santykiai "pabandymui" ir yra trukdis.Papildyta:
QUOTE(Schroedingers Cat @ 2008 06 15, 20:46)
Tiesiog visi žmonės skirtingi.
Ne tiek skirtingi, kokiais kartais dedasi...
Papildyta:
QUOTE(Sommer @ 2008 06 13, 17:38)
O kas tą lesalą barsto? Pats ir barsto. Nors neprivalo.
O surištais sparnais PRIVALO barstyti...kad ir kaip nesinorėtų.
O surištais sparnais PRIVALO barstyti...kad ir kaip nesinorėtų.
O kas tuos sparnus suriša - pats gi ir "susiriša". Kai žmogui bet koks rimtesnis ryšys tampa narvo grotomis, tai jau sakyčiau panašiau į paranoją. Tam nė santuokos nereikia.
Papildyta:
QUOTE(Gege @ 2008 06 13, 17:55)
tu man geriau atsakyk, kam vyrui reikalinga žmona ir kam reikalinga sugyventinė? kokie tarp jų skirtumai buitiniame gyvenime, kasdienybėje?
Į namus, kuriuose neskraido mėnesio senumo dulkės, o ant stalo garuoja su meile paruoštas valgis, vyrui, tebelaukiančiam savo mūzos, manyčiau vis tiek malonu sugrįžti.
Tai tiek dėl buities, jei teisingai Tave supratau. Bet esminiai skirtumai deja ne buitiniai.
Smalsute kaip visada savo repertuare, paskaitau dažnai jos postus ir palinkiu širdyje, kad taip ir liktų visą gyvenimą 
na mes pradėjom kitaip... bet nuėjom prie to paties... neužilgo tuokiamės bažnyčioje... kai nuėjom kunigas sako, o tai kur buvot devynis metus... paaiškinom savo požiūrį... sako kaip bažnyčios atstovas turiu pasakyt, kad reikėjo iškart tuoktis, juk vistiek stovit dabar prieš mane... kaip žmogus kasdien sutinkantis norinčius susituokt... sveikinu sukūrus tokią stiprią šeimą, kad po devynių metų atėjot jos įtvirtint ir prieš Dievą... pasirodo jau daug metų dirba šeimos centre... ir sako nėr neko skaudžiau... kai eina šuorais tuoktis... o po metų didžioji dauguma ateina jau po vieną paklaust kaip sutvarkyt anuliavimo dokumentus...
ir to tokio visiems tinkamo sprendimo ir elgesio modelio kaip ir nėra...
tik vieną galiu pasakyt... niekada nesupratau ir nesuprasiu to nenoro matyt kai yra esminiai neatitikimai poroje... susituoksiu... pasikeis... pagyvensim kartu... pasikeis, ves... nepasikeis nei vedę žmonės, nei pagyvenę... nuo pirmų dienų reikia kurti pilnaverčius santykius įvertinant su kuo esame ir ar mums to reikia, o ne svajot, gyvenimas yra realybė... sunki realybė ir joje reikia turėt žmogų, kurį visada palaikysi pats, ir kuris visada palaikys tave... to ir linkiu visoms ir visiems
na mes pradėjom kitaip... bet nuėjom prie to paties... neužilgo tuokiamės bažnyčioje... kai nuėjom kunigas sako, o tai kur buvot devynis metus... paaiškinom savo požiūrį... sako kaip bažnyčios atstovas turiu pasakyt, kad reikėjo iškart tuoktis, juk vistiek stovit dabar prieš mane... kaip žmogus kasdien sutinkantis norinčius susituokt... sveikinu sukūrus tokią stiprią šeimą, kad po devynių metų atėjot jos įtvirtint ir prieš Dievą... pasirodo jau daug metų dirba šeimos centre... ir sako nėr neko skaudžiau... kai eina šuorais tuoktis... o po metų didžioji dauguma ateina jau po vieną paklaust kaip sutvarkyt anuliavimo dokumentus...
ir to tokio visiems tinkamo sprendimo ir elgesio modelio kaip ir nėra...
tik vieną galiu pasakyt... niekada nesupratau ir nesuprasiu to nenoro matyt kai yra esminiai neatitikimai poroje... susituoksiu... pasikeis... pagyvensim kartu... pasikeis, ves... nepasikeis nei vedę žmonės, nei pagyvenę... nuo pirmų dienų reikia kurti pilnaverčius santykius įvertinant su kuo esame ir ar mums to reikia, o ne svajot, gyvenimas yra realybė... sunki realybė ir joje reikia turėt žmogų, kurį visada palaikysi pats, ir kuris visada palaikys tave... to ir linkiu visoms ir visiems
QUOTE(Nerytė @ 2005 04 29, 14:42)
Aš už pagyvenima kartu prieš vedybas, žmonės turi pažinti vienas kitą, apsiprasti gyventi normalų gyvenimą kartu, ne vien tik susitikti pasymatymams, pamatyti kaip tvarkosi kasdieniniame gyvenime, kaip elgiasi atsitikus vienai ar kitai situacijai ir pan. kad po to būtų kuo mažiau netikėtumų
visiskai pritariu
Mes su vyru apsigyvenom po gero pusmečio kartu, o po 2 savaičių bendro gyvenimo man pasipiršo 
QUOTE(Lurdesita @ 2008 06 18, 17:02)
tik vieną galiu pasakyt... niekada nesupratau ir nesuprasiu to nenoro matyt kai yra esminiai neatitikimai poroje... susituoksiu... pasikeis... pagyvensim kartu... pasikeis, ves... nepasikeis nei vedę žmonės, nei pagyvenę... nuo pirmų dienų reikia kurti pilnaverčius santykius įvertinant su kuo esame ir ar mums to reikia, o ne svajot, gyvenimas yra realybė... sunki realybė ir joje reikia turėt žmogų, kurį visada palaikysi pats, ir kuris visada palaikys tave... to ir linkiu visoms ir visiems
Gal galetum konkreciau ivardinti, kas tavo manymu yra esminiai neatitikimai poroje?
esminiai neatitikimai 
priklauso nuo kiekvienos poros individualiai...
paskaitykit temas atidžiau... kol draugauja normalu, kad būsimas sutuoktinis nuolat siaučia su draugais, kai susituokia tikisi, kad laiką leis su ja... kodėl taip turėtų būt jei draugaujant buvo tik priedas, susituokus irgi liksi tik priedu... gyvenant kartu pačios velka visą namų buities ir dažnai net finansinę pusę... susituokus tikisi, kad padės ir pinigais dalinsis... kodėl
jau nekalbu apie nėštumą ir paskui vaikų auginimą, forumas pilnas tokių temų, tik visos ir visi dalina patarimus, o kai paklausi kaip buvo kai dar draugavot ar gyvenot kartu... sako tai man nebuvo sunku nebuvo sunku, nes buvo dviese, ir norma buvo pačiai viską padaryt, kam vargint, o jei nepatiks, pabėgs ... o paskui pasidaro jau per sunku... bet vyrui tai juk niekas nepasikeičia... tik atsiranda papildoma priežastis pagąsdint kur dingsi su vaiku...
čia būtų galima vardint įvairiausias situacijas, bet... kas iš to, jei žmogus nenori jis tiesiog to nepripažins ir viskas... na sakykim, kad ir elemantari, labai dažna situacija... draugauja, dėl ko nors susibara, vaikinas pareiškia, kad neturi ko pasakyt ir išmauna su draugais... pasekoje laukdamas kol bus nusileista ir padaryta kaip jis norėjo, mergina iš baimės prarsat - nusileidžia, skambina pati atsiprašinėja ir taip tąsosi tąsosi kol ... iki šiol nesuprantu kaip tokios poros sugeba susituokt paskui forume kuria temas... paliko vieną ten ir ten, padarė tą ir tą, nesiskaito... bet nesuprantu ko tikėjosi ...
nežinau ar atsakiau į klausimą... nes tiesiog neįmanoma į jį atsakyt vienareikšmiškai, nes santykiai poroje... neapibrėžiami ir nesusisteminami
priklauso nuo kiekvienos poros individualiai...paskaitykit temas atidžiau... kol draugauja normalu, kad būsimas sutuoktinis nuolat siaučia su draugais, kai susituokia tikisi, kad laiką leis su ja... kodėl taip turėtų būt jei draugaujant buvo tik priedas, susituokus irgi liksi tik priedu... gyvenant kartu pačios velka visą namų buities ir dažnai net finansinę pusę... susituokus tikisi, kad padės ir pinigais dalinsis... kodėl
jau nekalbu apie nėštumą ir paskui vaikų auginimą, forumas pilnas tokių temų, tik visos ir visi dalina patarimus, o kai paklausi kaip buvo kai dar draugavot ar gyvenot kartu... sako tai man nebuvo sunku
nebuvo sunku, nes buvo dviese, ir norma buvo pačiai viską padaryt, kam vargint, o jei nepatiks, pabėgs ... o paskui pasidaro jau per sunku... bet vyrui tai juk niekas nepasikeičia... tik atsiranda papildoma priežastis pagąsdint kur dingsi su vaiku...čia būtų galima vardint įvairiausias situacijas, bet... kas iš to, jei žmogus nenori jis tiesiog to nepripažins ir viskas... na sakykim, kad ir elemantari, labai dažna situacija... draugauja, dėl ko nors susibara, vaikinas pareiškia, kad neturi ko pasakyt ir išmauna su draugais... pasekoje laukdamas kol bus nusileista ir padaryta kaip jis norėjo, mergina iš baimės prarsat - nusileidžia, skambina pati atsiprašinėja ir taip tąsosi tąsosi kol ... iki šiol nesuprantu kaip tokios poros sugeba susituokt
paskui forume kuria temas... paliko vieną ten ir ten, padarė tą ir tą, nesiskaito... bet nesuprantu ko tikėjosi ...nežinau ar atsakiau į klausimą... nes tiesiog neįmanoma į jį atsakyt vienareikšmiškai, nes santykiai poroje... neapibrėžiami ir nesusisteminami
Pilnai su tavim sutinku Lurdesita As irgi panasiai isivaizduoju galimus esminius nesutapimus poroje. Tik norejau kad aiskiau isdestytum savo poziuri. Kita vertus psichologai dar daznai esminiais skirtumais ivardija taupuma-islaiduma, poziuri i alkoholi ir rukyma, bendrai vertybiu skale ir pan. Pritariu ir jiems. Manau neimanoma kartu sugyventi jei tu taupai, o tavo antra puse tasko pinigus vejais ir tt. Rukyma dar butu galima pakesti, o su alkoholio puse jau irgi liudniau.. ir taip toliau ir taip toliau - kaip ir minejai - situaciju gyvenime - begales..
As irgi panasiai isivaizduoju galimus esminius nesutapimus poroje. Tik norejau kad aiskiau isdestytum savo poziuri. Kita vertus psichologai dar daznai esminiais skirtumais ivardija taupuma-islaiduma, poziuri i alkoholi ir rukyma, bendrai vertybiu skale ir pan. Pritariu ir jiems. Manau neimanoma kartu sugyventi jei tu taupai, o tavo antra puse tasko pinigus vejais ir tt. Rukyma dar butu galima pakesti, o su alkoholio puse jau irgi liudniau.. ir taip toliau ir taip toliau - kaip ir minejai - situaciju gyvenime - begales..
QUOTE(Giedrucio @ 2008 07 13, 19:30)
Pilnai su tavim sutinku Lurdesita As irgi panasiai isivaizduoju galimus esminius nesutapimus poroje. Tik norejau kad aiskiau isdestytum savo poziuri. Kita vertus psichologai dar daznai esminiais skirtumais ivardija taupuma-islaiduma, poziuri i alkoholi ir rukyma, bendrai vertybiu skale ir pan. Pritariu ir jiems. Manau neimanoma kartu sugyventi jei tu taupai, o tavo antra puse tasko pinigus vejais ir tt. Rukyma dar butu galima pakesti, o su alkoholio puse jau irgi liudniau.. ir taip toliau ir taip toliau - kaip ir minejai - situaciju gyvenime - begales..
As irgi panasiai isivaizduoju galimus esminius nesutapimus poroje. Tik norejau kad aiskiau isdestytum savo poziuri. Kita vertus psichologai dar daznai esminiais skirtumais ivardija taupuma-islaiduma, poziuri i alkoholi ir rukyma, bendrai vertybiu skale ir pan. Pritariu ir jiems. Manau neimanoma kartu sugyventi jei tu taupai, o tavo antra puse tasko pinigus vejais ir tt. Rukyma dar butu galima pakesti, o su alkoholio puse jau irgi liudniau.. ir taip toliau ir taip toliau - kaip ir minejai - situaciju gyvenime - begales..psichologai tiesiog pabandė susiteminti tą patį ką parašiau, bet kai tai įvardinama dviem žodžiais atrodo jokios problemos nėra... nes taip ir yra, sakykim taupumas - išlaidumas tai irgi dažnos situacijos, kai pinigai išleidžiami draugams, pramogoms, o nelieka maistui ir pragyvenimui, arba atvirkščiai taupoma net vaikų sveikatos sąskaita, ir kol draugaujama toleruojama, kad sakykim draugas savo pinigus leidžia nemąstydamas apie ateitį, labai dažnai net argumentuojama, tai gi čia ne mano pinigai, kaip aš galiu kištis, kai apsiveda ar apsigyvena kartu... kadangi niekada nebuvo kalbos ir minties, kad pinigai bus bendri... gaunasi, kad gyvena šeimoje, o pinigai tik iš vienos pusės į ją nešami ir t.t.
uz pagyvenima susimetus.. laisve,galimybe atsitraukti kol dar nepervelu...
