Šviesi Laimė ar Juodas Liūdesys

Tyliame kampe, besigaubenčiame Tamsa, verkiu aš. Atrodo jau tuoj išbrisiu iš tos ašarų bedugnės... Iš Liūdesio, Skausmo, Vienatvės. Juodos mintys neleidžia pabūti kartu su ramybe.. Rytoj laukia ankstyvas rytas, varginantis darbas, o tam jėgų aš neturiu. Lyg ir galėčiau jų surasti, save įtikinti, jog gyvenimas tesiasi, bet jis neturi kur tęstis. Aš nenoriu sau nieko padaryti, bet aš noriu užgesti - numirti. Kur šią akimirką man rasti kertelę ramybės..Amžinos tylos. Širdis prašo atsukti laiką atgal, bet priešingai laikas tik keliauja pirmyn, paligdamas prisiminimus ir Liūdesio sukaustytą mano veidą.
Išdaviau žmogų. Tokį žmogų kurį užvis labiau mylėjau... Aš tokia šlyksti... Štai ką padarė tas "Mielas", "Geras", "Brangiausias pasaulyje" vaikinas.. Sakysim brolis, kuris niekada nuoširdžiai manęs taip ir nepaklausė kaip man sekasi...Ar gerai jaučiuosi... Rodos sakau, kad jis man yra niekas, kad jo beveik ir nepažįstu, bet savęs apgaudinėti tada buvo neverta. Pažįstu, jis man reiškia labai labai daug, aš jo niekada nepamiršiu...Kiti žmonės tik numoja ranka "Užmirši".. Užmiršiu ? Kada ? O kiek dar jo galima prašyti, jog nepyktų... Jog suprastų mane... Atrodo jau atsisveikinau su juo, bet ne ir vis, dar ne...
Žmogų kurį išdaviau - brangiausią pusseserę pasaulyje, pačią mylimiausią, aš atsimenu su šypsena veide... Gera.. Geresnė už patį Angelą, o mano vadinta Ragana. Ir kodėl viskas dėl jo... Dėl to taip tariant mano "brolio"... Taip turėjau tikrai GERĄ brolį.. Ir nors jis buvo toks, tada aš jo būčiau neiškeitus į nieką... Pats brangiausias, pats geriausias... Jo akyse aš savo brangiają pusseserę apjuodinau kaip imanydama.. Jis - ją mylėjo.

Dabar, nors netiek daug laiko praėjo.. Labai mažai... Aš gailiuosi dienų.. Kurias išmainiau į jį - "brolį". Begalinis ilgesys brangiosios pusseserės.. Ir jau visai kitoks mano gyvenimas, bet vis dar, vis dar myliu tą "brolį"... Regis mano širdis to pamiršti negali.. Kodėl - nežinau. Gal, nes prisirišau prie jo.. Gyvenu. Skaudą širdį, griaužia sąžinę, bet gyvenu. Ko gi Jis vertas ? Ko ? Ko vertas tas "brolis" ? Kaip jis ir pats sakydavo "Esu beširdis...". Gal sakė tiesą, bet nevisai. Širdį Jis turėjo, ir labai gerą.. Tik savo širdį jis buvo užrakinęs ir jos neatvėrė. Ir ką jis pasakytų jei pats žinotų kiek dėl jo verkta... Kartais kelias ašaras dar išlieju.. Draugės sako "Neverk dėl jo, jis nevertas", nors kartais verkiu nei ne dėl jo, tiesiog tai įsivaizduoju. Liepiau pati sau gyventi iš naujo... Viską pamiršti.. Bet tai labai sunku - pradedi - ir vėl susmunki.
Iš to išmokau, kad ašaros nepadeda. Tik žlugdo Tave.. Liūdesys, taip pat nebaisus - jis labai silptnas. Vienatvė - kartais padeda pabūti tyloje... Prarasti žmonės mintyse lyg sako "Gal dabar jau supratai ką reiškia prarasti artimą"...
Pamažu akyse isižiebia Laimės kibirkštėlės - Ji ir vėl aplankė mano Sielą !! Lūpose potruputį rodosi šypsena...
Aš Esu Laiminga, o Jūs ?

Jetau,nieko nesupratau,kas cia bendro su gimdymo istorijom. Kokie broliai,kokios puseseres,kas cia ka nuzude ir kas ka isimylejo

Bandymas sukurti kažką prasmingo, įspūdingo. Tiesą pasakius nesupratau ar čia fantazijos ar tikrovė. Tūrėtų griebti už širdies, bet griebia už kitos vietos Neįsižeisk, šiek tiek persistengta. Gal būtų geriau jei rašytum šnekamąją kalba

kodėl visad reikia priežasties vienokiai ar kitokiai būsenai? aš jaučiuos laiminga. kodėl? nežinau ir žinot nenoriu... aš tiesiog laiminga

nieko nesupratau

O kodel si istorija ideta prie gimdymo istoriju?

Kaip sakant išgimdė nerealų kūrinį

na as irgi nelabai supratau kas cia ka mylejo ar isdave ir kas tas "brolis",taciau jeigu parasius bent truputi tau atlego,bent siek tiek palengvejo,vadinasi,buvo verta.o del asaru...jos padeda.palengvina skausma bent trumpam,nuima itampa.cia ne siaip sakau is patirties(o ir patirties asarose,manau,kad turi visi...),o tai ir moksliskai irodyta.per akis tu "isstumi"is saves dali savo liudesio,kaltes,slegiancio sunkumo.todel nebijok verkti.jei skauda-tai tegu skauda.tegu isskauda.duok sau laiko atsigauti ir laiko paciai sau atleisti,jei manai,kad del kazko esi kalta.

Viskas čia aišku-turėjo panelė draugą,bet tik broliškiems santykiams.Įsimylėjo jos pusseserė jį,o ji ją apkalbėjo tam "broliui" ir tas nutraukė su pussesere santykius.Dabar autorę dėl to graužia sąžinė,verkia,gailisi pusseserės,kurią apšmeižė ,bet kažkodėl jaučiasi laiminga..
Nu kiekvienas mes laimingas savaip..

aciu, kad paaiskinai nes perskaiciusi nieko nesupratau

niu vejai sviestas sviestuotas.nieko negalima suprasti..labai stengesi parasyti kazka ispudingo o gavosi kose..
paprsatume jega ir grozis
niu apsikai ta pusesere, baigtras reikalas, daugiausiai ka gali padaryti tai atsiprasyti..o tas tavo brolis..jei nepavyko, reiskia nelemta..ir pamirsk.. su savo tom asarom gali praziopsot ir gera vyra

ne nu kas cia dabar?Skaitau sau isijautusi i visu tu gimdyviu istorijas, ir asara nubraukiu ir juokiuosi .zodziu jau gal 15ta atsiverciu ir vat cia dabar kas, nu ne velnio nesuprantu apie ka cia...?kur cia gimdymas?is vis apie ka cia?jau pati net dar karta paziurejau sakau gal tiek isijautusi skaitau ir netycia perejau i koki kita skyriu..nu bet ne...negerai negerai...o taip isijautusi buvau kad net apie dar viena vaikeli pagalvojau...