Vyresnio vaiko žindymas

Mano tai daznai - priena, uzsikabaroja ant keliu, prigula ant rankos, tada sako "puka de" ir taip gali daug kartu, bet kitada ir nukalbinu, neduodu taip visada, tai sausaini, tai arbatytes

o kai metuku tik buvo? gal atsimenat irgi prasydavo?

jo, tada dar dazniau jai noredavosi, tik nesakydavo, o rodydavo kur maike pakelti (mes iki metu beveik nieko kito nevalgem arba tik koki karta per diena - ji nenorejo, o pienuko matyt kaloringumas nebe tas - tad norisi dazniau, tik kai jai ir to dazniau nebepakako - pati mergina padare isvada - kad reikia ir kokios koses ar sriubos uzvalgyti kad gerai jaustis

mes irgi ne is valgiuju
oi kokius kelius praejau, kad valgyt pradetu
o jau isranklumas koks
pvz valgo tik kazka viena ir tu niekuo nepaivairinsi mitybos, nenormalu kieki maistu esu ismetus. isbandziau visas imanomas vaikams skirtas koses. tiesiog rekdavo jei ikysdavau.
jau galvojau, kad niekada nevalgys kruopu
o gavos kad vargsas tevelis pirktine kose valge ir mazius paragavo, nuo to laiko ryzius pamego

o man cia toks klausimas, kurio iki vizito pas psichologe net nesu pamascius, kodel Jus zindot savo kudykius tiek ilgai?
as kazkaip nesupratau, kad cia ilgai, mano vaikas mazas, jam lyg ir pienukas patinka ir jam gera, man irgi gera, jis ir raminasi ir jaucia mane taip arti. Man gera. Vaikui gera.

Vat neįsivaizduoju, kaip atpratinti nuo to rūbų plėšimo. Visada šiurpdavau, kai matydavau taip besielgiančius vaikus, na ir ką gi, pati turiu tokį variantą Tai vos ne su parandža reik vaikščiot po namus.
O dėl žindymo ilgumo, juk PSO rekomenduoja žindyti iki 2 metų ir ilgiau, įrodyta, kad mamos pienas labai sveikas produktas, be to man ne mažiau svarbus faktorius - ryšis tarp mamos ir vaiko. Be abejo, ir mišinuku auginamas vaikas gali būti mamičiukas, na bet jei turi to pieno, kodėl atsisakyt, jei kažkam iš šalies kliūna? Kodėl žindau? Nežinau, man tai turbūt patogu, mane ir dukrytę tai ramina, ir tikiu, kad vaikui sveika. o gal iš dalies ir nenoriu dar vaiko "paleist", jei bandyt knistis giliau.
Dažnai tik galvoju apie nutraukimą būtent dėl tragiško nevalgumo.
Šiandien supykau ant savo mamos, buvom turgely ir kol ji prie vežimo stovinėjo, kol aš apsipirkau, susitikus kaimynę pasakojo, kad aš vis dar žindau, todėl vaikas prie manęs prilipęs Na koks tai kaimynei įdomumas, ar ar žindau, ar karbonadais maitinu Lyg nėra daugiau apie ką kalbėt. Iš tiesų pradedu suprast mamas, kurios negalėjo maitint ir jas "užmuša" pašalinių klausimas, ar pati maitini.

O cia tai sudominai - as lygiai del tu paciu priezasciu vis dar maitinu MP... O ka psichologe sake???

Taip, pasitikėjimas savimi padeda, bet su pirmu vaiku dar būna netikėtumo faktorius. Pati žinai, kad vaikas mažas, žindyt reikia iki dviejų metų ir atrodo savaime suprantama, o čia bac - jau vaiką žaloji žindydama TIEK ILGAI. Nu ne kiekviena gali susiorientuoti, o čia dar pas psichologą, logopeda nueini, gi specialistai vaiko“ raidos, o mama taigi pagalbos eina pas juos - iš tiesų man ir pačiai būtų sunku netikėtai užkluptai tokioje situacijoje.

Bet pati tikriausiai tiesa, kad tokius "specialistus" reikia keisti arba šviesti, pagal kiekvienos mamos galimybes


Na, prieš trisdešimt metų, toks psichologas Donald Winicott parašė knygą "Vaikas, šeima ir išorinis pasaulis". Toje knygoje rašoma, kad vaiką žindyti galima iki 9 mėn., vėliau jau nebe. Manau, kad froidistinėse teorijose irgi panašiai yra. Nes krūtis mūsų kultūroje pirmiausia yra sekso objektas. Tai jos naudojimas kitais tikslais, baiminamasi, gali sukelti problemų. Bet tos teorijos jau paneigtos, įrodyta, kad yra priešingai. Bet gal ne iki visų mūsų psichologų ir logopedų tai atėjo. Mano kolegė, pati psichologė, du vaikus žindė iki 3 metų.


Man yra gyvenime taip buvę - ėjo žmogus pro šalį ir pasakė... nu tikrai jaučiausi priblokšta ir ilgai atsigauti negalėjau.... Šiaip tai dar vienas iš negražių psichologinių prijomų, kaip netikėtai užklupus daroma įtaka žmogaus elgesiui.


Nuo gimimo moka pasiprašyti Na, o taviškiam vis tiek pasiūlyčiau dienos metu bent pusryčiams pietums ir vakarienei Ir naktį kiek nori.


Metinukui galima jau siūlyti šeimos maistą. Na, aišku, rūkytų lašinių ir barščių su taukų sluoksniu per pirštą nereiktų siūlyti, bet jei valgot sveikai, tai galit tą patį maistą ir vaikui duoti. Aš tik pirmajam pirkau vaikiškas košes, kiti gavo normalias košes - perkam dribsnius, kruopas, kai buvo pusmečio - dar sutrindavau su blenderiu, dabar jau nebetrinu.

O dėl žindymo - sveika, gera, malonu abiems, puiki nuraminimo priemonė, maistas ir gėrimas ligos atveju, artuma ir jaukumas - tokios tos priežastys. Kol abiem gerai, tai ir maitinkitės

As zindau nes pirmiausi ji to labai nori, man tikrai didele parama, kai mazute serga ir kito maista ne i burna neima - tada esu garantuota kad ji gauna visa kas reikia tokiu atveju, zinau kad ji isgyventu ir be MP, bet ji ir taip labai jautri mergaite - tad MP mums tikra paguoda, nusiraminimas ir saugos jausmas, man tai jokiu sunkumu nesukelia, tad ir duodu, be to tai tikrai malonu (jausti kleckiuka salia, ziureti kaip ji valgydama tokiu tyru ir svelniu zvilgsniu zvelgia tiesiai i akis )

As irgi isgirstu daznai "kaip bjauru zindyt toki dideli vaika", bet man tiesa sakant giliai dzyn, tik sypsena sukelia.Kiek as maitinsiu-tik musu abieju reikalas, ir mano nusistatymu niekas nepakeis.O zindau, nes myliu savo vaika-stai ir viskas.

Kaip smagu skaityti,kad yra mamyciu,taip ilgai zindanciu As irgi dar maitinu sunu vakare,nakty ir ryte. Jam 1 m.9 men. Buvo tokiu zmoniu (draugai,anyta ir t.t) sake,kad uztenka ir pan. Bet as pasakiau,cia ne jusu reikalas: "jei noresiu,tai zindysiu iki 14 metu" kaip kazkurioje salyje Ir kalbos nurimo. Nuo gimimo nesirgom,auga stiprus ir
sveikas. Apetitu nesiskundzia,valgo ir valgo.
Tik va mane kamuoja,tas naktinis maitinimas,nes skaiciau,kad nuo naktiniu maitinimu genda dantukai.tai sito labai bijau ir nezinau ka daryti. Nakty juk vaikui nepulsi valyti dantuku

na bet aš kartais nusistebiu, kokia nekultūra vistik pas mus visuomenėje.
juk neimi sakyti "kaip man bjauru žiūrėti į tavo antsvorį / nesutvarkytus nagus / kaip tu ėdi"...
bet va apie vaiko maitinimą mato reikalą išsakyti


beje, apie močiučių žindymą - kiek klausinėjau, visos močiutės labai ilgai žindydavo vaikelius. tik štai ta tarybinė mūsų tėvų karta nežindė (na, žindė labai trumpai). taigi čia JIE iškrenta iš konteksto, ne mes.

sėkmės ilgai žindančioms

Butent! Man irgi kelis kartus teko tai girdeti is mociuciu.