Maitinau 2 metus ir 2 mėnesius, tai ir patirties yra
QUOTE(Raideles @ 2007 04 07, 18:09)
- kaip sutariate su vaiku kada ir kur žindysite?
- ar žindote viešumoje? Kaip tai darote?
- kokiu žodžiu vaikas prašo krūties?
- kaip išsisukate iš nemalonių situacijų?
- tokio kaip susitarimo nebuvo, pagal poreikį maitinau..
- žindžiau, gal ne visur, bet daugumoj vietų, tik kokiuose trūluose tai ne

, bet gatvėj, kavinėj ar pan., tai maitindavau. Manęs niekas netrikdydavo maitinančios mamos, todėl ir minties slėptis nebuvo

. Juk nestovi nuoga ir visiems nesirodai

, tik nuspėti galima dažniausiai, jog maitini

, juk to nuogo kūno matosi gatvėje, paplūdimy, nei maitinant mažylį
- pieno, mamos pieno, pietų...
- jei labai pradėdavo reikalaut kokiam trūle ar autobuse, kur nemaitindavau, tai stengdavausi nukreipt dėmesį, antra vertus, kai gražiai vadindavo tą patį procesą, tai aplinkiniams labai dėmesio nepatraukdavo ir apsimesdavau, jog nesuprantu, kurio pieno nori, pažadėdavau, kad tuoj bus kai išlipsim, tada galės rinktis didį pieną (tikrą pieną) ar mažą pieną (actimelį) ar pan.
QUOTE(Raideles @ 2007 04 07, 18:09)
Tik buvau ją išmokiusi sakyti "papo", tai tas kartais būdavo nesmagu. Su mažiuku bandysiu kitą žodelį sugalvoti, kad nekristų į ausis aplinkiniams
vat žodžio "papas" niekada nevartojau

, labai sąmoningai, kad netektų atsidurti situacijoje, kai plėšia "maikę" ir rėkia "papo"

, visada sakydavau
"pienelis" 
, todėl krūtis iki šiol mano vaikui yra pienelis

, net pats buvo liemenukui sugalvojęs pavadinimą "pienusinas"

, kelis kartus vyras yra pasakęs tą "papą", tai pypliui pakartojus jis pieno paprasčiausiai negaudavo, pasakydavau, kad papą, papuką turi tėtis, mama - pienelį, jei nori papo, lai iš tėtės gauna, labai greit tas žodis dingdavo

.. Dar vienu metu mažasis pats sumislijo vadint
"pietumis, pietučiu", tai jei gatvėje pradėdavo rėkti, kad nori pietų, tai niekam neužkliūdavo

, o ir man jokio nesmagumo
Jei patys nesakysit "papas", to ir neišgirsit iš vaiko