Vyresnio vaiko žindymas

Butent : kaip baisu, kai vaikiuka gedina del tokio visiskai naturalaus dalyko...kaip mane nervina tos visokios tetos komentuotojos...



siaip kazkada vienoje TV laidoje dare tyrima apie maitinima darzeliuose, tai paaiskejo, kad porcijos per mazos, kotletuose labai daug duonos, krakmolo ir tt. Zodziu, bobleles ten normaliai maisto pasivagia. Ir dar joms maza



Na bet kokia saunuole super, reikia isiminti

Tai turbūt už darželinuko žindymą iš viso suėstų su viskuo
Aš bijau apie daržą pagalvoti, aišku pasilieka jau mano mažė su močiute, nes buvau priversta palikinėti po kelias valandas, aišku pradžioj buvo juodos isterijos, o dabar net bučkio neduoda Išmandrėjo nerealiai. Bet su valgymu pas mus ne stebuklai, pietų miego irgi nerasta, nu nemiega ji dieną, o man "kantrybė" po 1,5 valandos migdymo iš ausų varva Tai geriau neinam iš viso miegoti, arba jei atsitiktinai užmiega, tai valio.
Dėl sriubų. Pas mane jos irgi tirštos, marmalas kaip mano vyras vadina. Ir dažniausiai pietums arba tiršta sriuba arba kažkoks antras patiekalas. Nes nėra tokių, kurie atlaikytų 3 patiekalų pietus. Dėl valgymo aš pati buvau žiauriai išranki, tai nenustebsiu, jei maniškė suks nosį nuo darželinio maisto (mokyklos valgykloj mane pykindavo ). Bet kad tai susiję su žindymu, nereikia nupezti.
Dar neseniai kaimynė-lopšelio auklėtoja išrašė man velnių, kad neleidžiu dar vaiko į lopšelį, atseit dabar geriausias laikas adaptacijai. Nieko jai neaiškinau, kodėl vaikas augs namuose iki beveik 3 metų, bet toks mano sprendimas, o jaučiu jei apie žindymą užsiminčiau, nuo laiptų nukristų

[quote=Ode,2008 11 06, 12:08]
Vakar buvo darželyje tėvų susirinkimas, tai nežinojau, ar verkti, ar juoktis dėl kai kurių direktorės pastabų... Viena iš jų - kaip galite suprasti, apie lopšelinuko (dvimetinuko) žindymą. Viskas išsirutuliojo iš to, kad "vaikai šiais laikais labai nesavarankiški, tėvai viską leidžia, bla bla bla... Vienas įpratęs, kad paskui jį bėgiotų su lėkšte, kitas - - dar žindomas... Tai jei jis vakar vietoj sriubos gavo papą, tai aišku, kad jis šiandien nesės su visais prie stalo...." Ir t.t. ir pan. Esmę supratot. Vos nenukritau nuo kėdės.

na as apsalus.. ir tuo pacius liudna kad tokios neisprususios direktores direktoriauja....tai kokia ji darzelio "galva" juk jos turi galvoti apie mazuosius ir padeti jiems, kad jiems butu geriau. musu aukletoja zino kad maitinu ir viska priima kaip gera palaiko mus ir sake jokiu problemu niekada nebuvo del "papo"

O kaip žindukliai apskritai prisitaiko darželyje? Juk jie ypatingai prisirišę prie mamų, ar nebūna problemų?

Labai nenoriu leisti savo zuikio į darželį. Bijau, kad jo ten neskriaustų. Bet nuo kito rudens teks leisti, nėra kitos išeities

Ir mane tokia baimė kamuoja, nes ji kaip su kuriais vaikais, smarkesni atima iš jos žaislus, bet šiaip ji tokia gerietė, dalinasi su kai kuriais, kurie patinka O kitus ir pavaro Iš viso vienturčiams turbūt sunkiau yra prisitaikyti
Heart, o Tu pati lankei? Aš tai savo pasipriešinimą daržui grindžiu tuo, kad pati nelankiau

O maniškis dar ir labai jautrus, dirglus Be to, truputį tinginukas - nerodo jokio noro mokytis pats valgyti, nesupranta, kam reikalingas puodukas, visiškai nekalba (nors jau beveik viską supranta). Ir didelis individualistas, nors vaikų draugiją mėgsta. O žinant, kad kai kurios seno kirpimo pedagogės mėgsta vaikus "standartizuoti" ir savo metodais "dresuoja", jeigu neatitinka tų "standartų", darosi tikrai neramu

Va, pažįstami nuvedė savo itin jautrų vaiką į darželį - ir vaikas po mėnesio nustojo kalbėti O prieš tai skundėsi, kad vaikai jį skriaudžia, muša, atiminėja žaislus Dabar tėvai turi didelių problemų. Ir kaip nebijoti vesti į daržą po tokių nuotykių?
Papildyta:
Aš darželį lankiau ir labai jo nemėgau. Buvau mažiausia ir silpniausia iš visų vaikų, dažnai sirgdavau, todėl vaikai mane skriausdavo. Buvo ir mėlynę po akimi įtaisę, ir ranką išnarinę. Tėtis, atsimenu, eidavo aiškintis su auklėtoja, bet ta nieko nedarė, nors ir matė, kas vyksta. Tos auklėtojos dėka susirgau sunkiu inkstų uždegimu, iki šiol turiu problemų su pūsle dėl tos vaikystės ligos. Tiesiog atvedė mane ką tik pasveikusią po pūslės uždegimo ir paprašė pažiūrėti, neleisti sėstis ant žemės. O tą patį vakarą mama atėjo pasiimti ir mato - sėdi vaikas ant šlapio smėlio smėliadėžėj... Auklėtojos pletkavoja toliau sustojusios
Lankiau ir lopšelį, bet neatsimenu. Tėvai pasakojo, kad ten buvo sadistė auklėtoja, kuri mušdavo vaikus, o už nenorą sėstis ant puodo išterliodavo š... (grupėje buvo antrųjų metukų vaikai). Po metų mane iš to konclagerio atsiėmė.
Gali būti, kad ir ta mano vaikystės patirtis lemia darželio baimę savo baikui.

kaip baisu...is kur tokiu kutvelu atsiranda, a?
As vaikysteje tiesiog negaledavaiu miegot pietu,neuzmigdavau ir tiek. O tos sovietines Genovaites Genovaitienes liepdavo butinai uzsimerkus gulet, net jei ir nemiegi, jei tik pagaudavo mane atsimerkusia, varydavo basom i tulika pamedituot, arba i tamsu kabareli tarp sulauzytu leliu pasedet aisku, as istisai sirgdavau, o kokia buvo padaryta zala mano psichikai tuo laikotapriu, tai sunku sivaizduot. Darzeli atsimenu kaip baisiausia kosmara. Man baisu pagalvot, kad dar siais laikais gali buti tokiu aukletoju-monstru, kankinanciu mazus, negalincius apsiginti, patiklius vaikucius jei tik turetume pakankamai pinigeliu, leisciau i privatu darzeli. na bet cia tik svajones kol kas tokios....

Va va, ir dar iš draugių atsiliepimai apie darželį toli gražu ne rožiniai Bijau ir aš to skriaudimo, pasityčiojimo ir pan. Bet kodėl auklėtojos nereaguoja, nesuprantu .Maniškė irgi jautroka, bet mano ir nėštumas nebuvo ramus. Anksčiau tikėjau, kad vaikų prigimtis žiauri, bet juk toli gražu ne visi vaikai tokie Aišku pelėdai savo pelėdžiukas pats geriausias, bet pasikalbu su bendraamžių mamom, kurios irgi vis dar žindo, tai susidaro įspūdis, kad padarėm iš tų savo vaikų lepšiukus, kurie sunkiai adaptuosis mūsų visuomenėje, nes jie lėtoki, švelnūs (nors yra ir neilgai žindytų geriečių ir jautruolių, kažin ar tai susiję) Bet gal vis tik iš jų išaugs geri ir švelnūs žmonės, gal nėra tokia jau vertybė tas agresyvus kabinimasis ragais ir nagais , nors ir nelengva bus jaučiu
Aš nelankiau darželio, pirmoje klasėje nebuvo pradžioje lengva, nes net batų nemokėjau užsirišti (bet tikrai niekas manęs nežindė ilgai ) Bet baigiau tą mokyklą ir gerai baigiau, turėjau draugų, ir dabar su bendravimu neturiu lyg problemų Ir sirgau tikrai ne daugiau nei lankę darželį Bet kai augau, mes visą dieną su draugais leisdavom lauke vieni, buvo ir susipykimų, bet kažkokio pasityčiojimo specialaus tikrai nebuvo ir niekas iš suaugusių nesikišo į mūsų santykius Bet dabar išleisti pvz. keturmetį vieną į kiemą man nerealu O tyčiotis (piktybiškai) klasiokai ėmė iš vieno bendraklasio tik 12 klasėje, bet gal man tiesiog pasisekė

Nu baikit su tom siaubo istorijom, aš ką tik vaikus į darželį pradėjau leist, tai ir taip širdis plyšta, ratus vis aplink tvorą suku.... O jūs

Aš pati l abai vėlai buvau išleista darželin (aišku ne todėl, kad žindė ) - bet atsiminimai gana normalūs, na taip liepdavo gulėt užsimerkus, na pagąsdindavo, kad nuves į kitą grupę (kažkodėl to turėjome bijoti ). Bet nieko traumuojančio nesijaučiu patyrus.
MB išvis niekada nelankęs.

O vat vyresniąsias 3,1 m išleidau.
Na, nepasakyčiau, kad jos kažkuo kitokios - na neįtikėtinai judrios, smalsios, biškį padykusios, kiek pastebėjau tai grupėje pirmos kokias zbitkas organizuoja, savo teises atstovi - pasakas skaitant auklėtojai ant kelių susitaiso abi, o kitiems net šansų nelieka
Tikrai nėra taip, tarsi po mamos sijonu būtų laikytos.

Manau, kad kol maži tai jiems tos mamos ir reikia, bet gauna savo dozę, ir užaugę eina pasaulio pažinti.

O dėl patyčių - tai kraupu visgi. ir kieme, ir kolektyvuose.

Na tikrai kraupių istorijų prirašėte
Aš saviškę žindau iki šiol, bet į lopšelį išlaidau lygiai pusantrų metukų. Adaptavosi puikiai, esame labai patenkinti, šiais metais jau perėjome į darželio grupę ir tikrai mačiau skirtumą trimetinukams pradėjus lankyti ir mažesniems, adaptacija lengvesnė mažyliams...nors čia, žinoma, ne taisyklė, būna visaip
Auklėtojos tikrai labai svarbios, net nugara pagaugais eina paskaičius baisybių, mūsiškės tikrai geros....tai, kad kiekvieną rytą į darželį dukrytė eina su nuotaika - geriausias požymis

mano Boris jau pradėjo eiti į darželį - dėl bendravimo nesiskundžia, eina noriai, auklėtojos patinka o apie žindyma mes nešnekam - čia ne jų reikalas Vaikas lieka pusei dienos

Mano prisiminimai is darzelio-kaip mane aukletoja pastato i vaiku rata ir musa su sokdyne, arba-kai ikandau vienai mergaitei, aukletoja paeme plaktuka ir eme nestipriai must juo man per dantukus, atseit, man ju nereik.Per pietu miega kategoriskai draudziama buvo keltis, net i tualeta, o jei koks vaikas apsikakodavo, aukletojos liepdavo tyciotis is jo..Apie rekimus, priverstinius valgidinimus as net nekalbu.Spekit, ar noriu savo vaikus leist i darzeli?