Mano vyras nėra alkoholikas.Kol kas.

Pats tvirtina esąs nepriklausomas nuo taurelės,todėl draugų išgert ir progų neieško.Kai sukyla noras - išgeria namie,pats vienas.Alaus,kartais ko stipresnio.
Išgėręs jis kardinaliai pasikeičia - pasidaro ,,gerasis dėdė":man ištisai kartoja,kaip mane myli,staiga ,,atranda",kad jo vaikai - nuostabūs,jam kyla aibė visokių ateities planų ir vizijų,kaip gyvensime toliau,kur keliausime,kaip pramogausim ir tt.
Mane tas baisiai erzina,kadangi blaivus jis yra tylenis ir paniurėlis - namuose būdamas,nuolat sėdi įlindęs į kompą,nepastebi vaikų,manęs,nekalba su mumis,motyvuodamas laiko stoka,mat labai užimtas.Be to,nenori niekur išeit,jo nedomina savaitgalio išvykos,buvimas su vaikais erzina,jis greit netenka kantrybės ir tt.
Štai toks dviveidis pas mane žmogus.Vienoks - išgėręs,kitoks - blaivus.
Kaip padaryti taip,kad gerosios jo savybės ,,išlystų" ir be alkoholio pagalbos?
Tai pirmas žingsnis į aklkoholizmą....... Aš su tokiu gyvenu, tik jau mano žengia ne pirmuosius žingsnius
Vėliau jis pradėjo kaitalioti darbus, visi jam netiko. Dar vėliau jo sesuo įsidarbino privačioje gėrimų parduotuvėje, kur šeimininkė buvo jos geriausia draugė.
VA VA maniškiui irgi visi darbai blogi, nes reik į juos eiti ir dirbti. Kur kas geriau voliotis lovoje ir gurkšnoti alų.......... O prasidėjo pas mane žymus kritimas žemyn, kai jis įsidarbino prie urminės alaus prekybos, kur už dyką namo galėjai parsinešti ir vietoj pavartot.............