Vyresnis draugas..

man tai savaime suprantama be to -kas turi sieti dar? nes išvardyti dalykai-sudedamosios meilės dalys. jų yra ir daugiau

mano pozicija tokia, kad aš žiūriu į santuoką, kaip į galimą sąjungą visam gyvenimui. nes.. kokia prasmė iššvasityti savo jėgas kuriant bendrą gyvenimą su žmogumi, su kuriuo nesiruoši pasenti ..
man idealu yra mano senelių santuoka, kai jie jau būdami virš 80, vienas kitą paremdami gyvena...abu turi ir ką atsiminti ir apie ką kalbėtis. iki šiol..

man graudu pažiūrėti į vienišus senukus. ne todėl vienišus, kad vienas iš jų mirė, o todėl, kad išsiskyrė.. kai atsidžiaugė laimingomis akimirkomis.. kokio jie amžiaus bebūtų.. o gyvendama su daug vyresniu vyru moteris jau iš anskto turi suvokti kad senatvėje liks viena. netaip jau lengva senatvėje susitasti gyvenimo draugą.. tokį pat senuką.. ir netaip jau lengva senam vienam prie kito prisitaikyti, ką mes gan lengvai padarome būdami jauni...

kalbėti, kad nebūsi viena, bus vaikai.. nerealu.. vaikai turės savo šeimas. būti svečiu, net tas pat..
iš kitos pusės.. likus gan jauna našlė.. apie 50metų.. koks jos likimas laukia? eiti ieskotis gyvenimo draugo? trankytis po šokius ar barus? kokios tada galimybės?
ir ar iš vis noras bus kurti dar vieną šeimą.. juk tai ne naujas kojines nusipirkti..
o oria ir vieniša senatve aš netikiu.. savom akim matau, kokia ji sunki... ir beprotiškai vieniša.. kai vienintelis draugas lieka televizorius...

Bet gi tai yra tik jusu normos ir pozicija, kodel gyventi, vadovaujantis ja privalo kiti?

Tai kas jums yra norma, neprivalu kitam, tai kas jums yra svarbu nebutinai yra svarbu kitam.

Suprantat, kiekvieno zmogaus protas ribotas, mano, jusu, kito... Ir jei vienam is musu tai protu neapremiama, ar nepatenkina tai dar nereiskia, kad kitiem taip pat. O jei tie kiti aprepia, juos tai tenkina, jie del to netampa nenormalus, nes ju normos ribos kitokios nei musu.

Is kitos puses, zmonija pastoviai savo normu ribas pelcia, tai kas vakar nebuvo norma, siendiena kaip ir norma. Tarkim, moteru iskovos teises, ar senai tai tapo norma.

mano pozicija yra šioje diskusijoje, o ne kaip vadovas kažkam gyvenime.. kažkaip vis suprantate, kad aš kažkam pamokslauju, ar stengiuosi savo poziciją primesti. visai ne.. keikvienas gyvena kaip nori, net normos ir pozicijos pas kiekvieną savitos. bet jei yra diskusija, tai kiekvienas gali savas išdėstyti.. ne tam kad primesti, o tam kad diskutuoti..
kad jums svarbu kiti dalykai nei man, natūralu ir po jūsų posto akivaizdu, bet juk ne vadovauti čia susirinkome..

o jūs pabandykite išdėstyti ne samprotavimus apie proto ribas, o tiesiog savo nuomonę, kaip įsivaizduojate senatvę.. savo, ar hipotetinę.. tada bent diskusija bus..

Siaip as irgi kalbejau apie sia diskusija, ne apie kosmosa.

Ja isivaizuoju puikia. Man suprantama Puskino mintis, kad meilei visi amziai paklusta. Nematau problemu jei tarkim, partneris butu jaunesnis, svarbu, kad mums bus gerai ir tai tenkintu abu. Nes nemanau, kad salimais esantis zmogus yra mano nuosavybe, ar grazios, skalsios, ateities garantas.

garantas yra ne partneris, o santykiai su juo... o tai jau ir nuo jūsų priklauso, ne viską tik gauti reikia..reikia ir duoti apie nuosavybę tai čia iš vis.. ne į temą, manau..
kitaip sakant, jus manote, jei nukaršinsit savo seną vyrą, visai lengvai susitasite sau jaunesnį už save (kaži kodėl jaunesnį čia gal dėl pusiausvyros).. ir taip pat lengvai susikursite naują gyvenimą..
bet taip lengvai pasakėte, kaip tikrai jaunas žmogus, kuriam jūra iki kelių. o pamasčius argi taip lengvai gaunasi.. ar daug tokių pavyzdžių turite aplink?
vien naujos šeimos kūrimas - yra išsūkis...pasikeitimai kardinalūs.. mano pažystami senyvi žmonės.. (apie 50) jau labiau inertiški ir nelabai linkę į naujoves..ir su amžium tai vis stiprėja.
aš tiesiog noriu pasakyti, kad tai dar viena priežastis susimastyti renkantis daug vyresnį gyvenimo draugą. kad anksti liksit viena.. tada, kai jau tikrai norisi ramybės ir pstovumo, o ne derintis prie tarkim, jaunesnio, kaip jūs sakot, arba nabūtinai partnerio. kad tada atsiradus tuštuma, gali būti labai sunkiai užpildoma..
aš vėl kalbu apie poras, kurios nusprendę gyventi visą gyvenimą kartu, o ne pasidžaiugus išsiskirstyti ieškoti laimės su kitais..

2. Todel kad as esu moteriske perzengusi penkta desimtmeti.

1. Tame ir esme, kad nemanau, kad partneris yra man ka skolingas, ar priklausantis, ka aiskiai ir isdesciau. Ir kuo tai susije su davimu/nedavimu? Jei nereiski i zmogu pretenciju, jo nesisavini, vadinasi, jam nieko neduoti, keistos isvados...
Kodel gi ne i tema, ne jau tik jusu samprotavimai yra i tema.

3. Nepilnavertiskumo kompleksai mane nekamuoja. Tokiu pavyzdziu, savo rate turiu labai daug. Aciu Dievui nesu jusu pazystama, mano mamai 80 metu ji mokosi Klaipedos universitete yra ten tokios senjoru studijos , matyt einu mamytes pedomis.

4. Per savo gyvenima turejau ir turiu tik viena vyra, net Biblijine prasme. Gyvenu kartu 24 metus, musu santykiuose buvo visko. Kaip normalus zmogus, mirus vyrui, itariu patirsiu stresa, sielvarta, bet tai jaucia visi zmones, kurie buvo dvasiskai prisirise prie kito, as irgi ne isimtis, bet... mano gyvenimas neapsiriboja vien vyru, yra darbas, sunus, seima ir t.t. As niekada neliksiu viena, net budama viena. Tustuma uzpildyti galima ir yra uzpidloma jei yra poreikis ir sugebama uzpildyti. Tai dazniausiai nesugeba zmones, kurie neturi alternatyvu t.y. kitu prioritetu. Apart savo vyro turiu ju aibes, aciu Dievui ir jis be manes ju irgi turi. Labai tikiuosi, jei kas man atsitiks jis gyvens pilnaverti gyvenima, gyvas nesilaidos.

Na Priklausoma, kiek žmonių, tiek ir įvairių sąsajų.... Mano galva, blogai, kai vien tik bendras amžius tesieja.
Šiaip jau, kuo daugiau tarpusavyje mylinčių ir besimylinčių- tuo geriau. Ir nereikia ieškoti kažkokių baubų kitų-suaugusių žmonių santykiuose, jei jie vienas kitą pasirinko- vadinasi jiems tai tinka ir patinka.
Tu negalėtum būti su vyresniu/jaunesniu- tai ir nesi. Kita gali- ir yra.
Tau kenkia tokios poros? Trukdo gyventi?- Ne.
Papildyta:

O mano vieni pažįstami šią vasarą susituokė- jau pagyvenę trisdešimtmečiai, kažin, kaip jiems seksis, tokio vėlyvo amžiaus pradėt gyvent santuokoje- sekant jūsų logiką- tai turėtų būti jiems ne menkas iššūkis... Bet kadangi jie mano pažįstami, tai tikiu, kad išgyvens- abu stiprios ir savarankiškos asmenybės

kazin ka galvoje turejo Puskinas tuo savo posakiu.... nemanau, kad 80 mecio meile 20 metei...
aisku, kad myleti gali bet kokio amziaus zmogus(manau jis tai turejo galvoje), juk sirdis tai ta pati ir jausmai tie patys....
Jei Jus diskutuojate, tai turite suprasti, kad ir kiti diskutuoja remdamiesi savo supratimu ir savo nuomone. Juk niekas nebando kazkam sakyti, kad turi daryti taip ar anaip. tiesiog, kad ir ryza lape, juk aiskiai sako, kad tai jos nuomone, kad ji taip darytu...o nesako, kad jus taip darykit! kodel, povelniu, cia jus plakat zmones uz savo nuomones turejima?

ir as susituokiau antra karta jau virs 30...ir tikrai, tai nemenkas issukis...kai tekejau 20 tai buvo daug paprasciau, nes abu buvom be gyvenimo patirties, plaukem pasroviui ir viska formavom, formavosi ir supratimas apie seima, atsakomybe ir visa kita..tik gaila, kad vienam formavosi ne seimos naudai. o kai tekejau antra karta, buvo sunkiau, nes jau vadovavausi ne vien sirdimi, o protu, patirtimi, isgyvenimais. Prisitaikyti vienam prie kito jau sunkiau. O jei kalbant apie abi stiprias asmenybes seimoje, tai isvis yra sunku....
bandziau ir su 20 metu vyresniu uz save(rasiau jau ankstesniuose postuose, todel nebesikartosiu) vien pasakymas, kad turiu du vaikus ir nebenoriu naktinio bliovimo jau...nu nafik man to reikia, kad dar ir be vaiku gyvenciau del seno diedo. nieko gero, ne man...
Tokios poros man nekenkia, nei trukdo gyventi...jei kas man trukdo gyventi, tai ta trukdi metu lauk...
yra giminej viena giminaite...jauna, grazi pana...vaiku neturi, bet jau anuka turi gyvena su daug vyresniu uz save, bet tai suprantu kodel gyvena, nes ir ji vaiku nebenori, nori naktimis ramiai miegoti,kad nereiktu vargti del vaiku...visad gyveno kaip sena boba, nei jai bernu reikejo, nei sokiu, galejo istisai visa gyvenima sedeti i pleda isisukusi ar miegoti kiaura diena, na tai jai kaip tik tas diedukas. na bet ar tai gyvenimas? Ar tai pilnavertis gyvenimas? man tai ne!

1. tada sunku įsivaizduoti , kaip jūs suprantate santykių formavimą. nes tai ir yra mainai.. kažko atsisakymas vardan ... kažko gavimas. nebent jūsų gyvenime visad nusileisdavo tik jūsų partneris ir jūs netik kad neisšmokote, bet ir neusprantate ką reiškia nusileisti, paaukoti, duoti dalį savęs, savo įsitikinimų ar pozicijos. paprastai jei abi asmenybės gan stiprios, tie mainai gerai matosi ir jaučiasi ir tuo pagrindu susiformuoja santykiai. jei vienas visą laiką tik nusileidžia - duoda, ilgainiui, net ir sulaukęs 50-60 metų, gali vieną dieną atsistoti nuspresti gyventi savo gyvenimą ir išeiti. .. nesuprantu tik jūsų požiūrio į savinimąsi.. gal galėtumėt plačiau?
2. sveikinu jus su jūsų amžiumi ir džiaugiuosi kad turite gyvenimo draugą. iki šiol. ir jau 25 metus. jei būtumėt viena, kažin ar tokie pat būtų jūsų samprotavimai.
3. 80-mečiai universitetuose visgi daugiau išimtis, nei taisyklė. retas kuris iš vis tiek sulaukia. jums patarčiau, nesakau kad padirbėti, bent pabendrauti su savonoriais prižiūrinčiais vienišus senukus. kiek jų yra bejėgių, be sveikatos, viskuo nusivylusių ir labai vienišų. tada nesigirtumėte, kad jūsų rate vien laimingi žmonės, gal atsivertų akys plačiau. aš nesakau kad tik nelaimes reik matyt, bet užsimerkti į jas taip pat nereikia.
4. kaip supratau jūsų vyras nėra už jus 20 metų vyresnis.
... visi mes turime savo gyvenimus, ne tik vyrą. bet... kalbu apie tai, kad pomėgiai ir interesai neatstoja gyvo žmoguas šalia. neatneša vandens stiklinės į lovą... neiškviečia gydytojo, kai jau visai blogai...nepaglosto rankos (nebent gyvenate pas savo vaikus).. o koks pilnavertis gyvenimas pagal jus?


Papildyta:

aš kalbu apie žmones virš 50.. o jūs vis savaip išvartote. bet net ir 30 mečių santuoka yra tikrai iššūkis, ką jums iš patirties, o ne iš lempos, paaiškino prokurore..
aš irgi tamn pritariu. ir kuo vyresni žmonės tuokiasi, tuo tų "gludinamųjų" kampų vis daugiau. vis mažiau noro prisitaikyti, keisti nusistovėjusius įpročius, ar ritmą...
štai čia aš ir matau nišą senyviems ponams gerai įsitaisyti. jie nenorėdami keisti savo jau susiformavusių įpročių ir asmenybės susiranda jauną, lanksčia, imlią moterį ir ji PATI pagal juos susiformuoja. pati to nejausdama, nes amžiuje yra tame, kai lengva priimti kitą žmogų, kitą informaciją... todėl ir manau, kad nelygiaverčiai tai santykiai. bet ... gyventi jie netrugdo. ir gyvena tokios poros. tik pasitaiko, kad moteris po 20 metų prabunda.. ir supranta, ką padarė. tik tokių ir gaila. o toms kurioms iki galo gerai ir patogu...ką gi. gyvena ir gyvens, laimingai joms
p.s. juoką sukėlė jūsų įsitikinimas, kad jei jie jūsų pažįstami, tai jau savaime laimės garantas

Tai vadinasi as savo nuomone reiksdama "plaku kitus", o kiti ka daro, ar neplaka kitu gyvenimo pasirinkta buda? Dvigubus standartus, prokurore taikot.