gyvenu kolkas dar su vyru,bet esu labai stipriai juo nusivylusi nuotaikos zmogus,daznai issilieja savo bloga nuotaika ant manes ir dukros,aplamai nelike jokio silto grazaus zodzio ar supratimo seimoje,su dukra visai neuzsiima,niekur kartu dviese neiseinam,o taip noretusi kur i kina ar koncerta,kuo toliau tuo labiau isitikinu kad nenoriu daugiau taip gyventi 
tik va galvoju kaip ir visos kaip reikes toliau gyventi 
gyvenu kolkas dar su vyru,bet esu labai stipriai juo nusivylusi nuotaikos zmogus,daznai issilieja savo bloga nuotaika ant manes ir dukros,aplamai nelike jokio silto grazaus zodzio ar supratimo seimoje,su dukra visai neuzsiima,niekur kartu dviese neiseinam,o taip noretusi kur i kina ar koncerta,kuo toliau tuo labiau isitikinu kad nenoriu daugiau taip gyventi tik va galvoju kaip ir visos kaip reikes toliau gyventi 
ir labai puikiai! 
ju satykius kokia ji faina ir tt, o kokia as tokia ir anokia
koks jis geras, svelnus ir t.t. paerzink ir tu ji 
koks jis geras, svelnus ir t.t. paerzink ir tu ji pavargau, lengviausia kai iserina ir nematai, o tokia kaip mano situacija ziauru
pavargau, lengviausia kai iserina ir nematai, o tokia kaip mano situacija ziauru
gal toks laikotarpis siuo metu kai nieko nesinori, aisku noriu keisti viska ir keistis bet nuo ko pradedi......esu nevilty.....
mano vyras mane paliko jau pries beveik devynis metus nes isejo pas kita,paskui po metu gryzo nes atseit vaiko labai pasiilgo,tai as kaip labai mylinti nusprendziau viska pamirsti ir priimti (tada man buvo20)pora metu gyvenom lyg ir nieko,bet paskui jam vel taip isejo,kad susirado kita ir vel isejo,(na jis manes visada atsiprasydavo ir sakydavo jog taip iseina)tik si karta 4men.ir vel as ji priemiau,o dabar pries pora sav.ta diena kai turejom vaziuoti atostogaut suzinojau,kad vel susirado kita ir jau metus bendrauja(visos buvo jo bendradarbes ir su visom kuiom gyveno mane supazindindavo pries tai tik nezinau kodel?).ziauriai verkiau bet atostogaut isvaziavau vien tik del vaiko,kai gryzom aisku as kita diena ejau i darba,o gryzusi is darbo radau vos ne plikas sienas,mano mylimiausiasis viska isnese,ka tik sugebejo ir dar verksminga laiska paliko,tipo as del visko kalta Dabar raso ir skambineja,nes labai nori vaika pamatyti,o mano principai to neleidzia:sugebejai taip slyksciai palikt,tai kai priteis matytis tai ir matysies.Tuo labiau,kad vaikas pats nenori. mano vyras mane paliko jau pries beveik devynis metus nes isejo pas kita,paskui po metu gryzo nes atseit vaiko labai pasiilgo,tai as kaip labai mylinti nusprendziau viska pamirsti ir priimti (tada man buvo20)pora metu gyvenom lyg ir nieko,bet paskui jam vel taip isejo,kad susirado kita ir vel isejo,(na jis manes visada atsiprasydavo ir sakydavo jog taip iseina)tik si karta 4men.ir vel as ji priemiau,o dabar pries pora sav.ta diena kai turejom vaziuoti atostogaut suzinojau,kad vel susirado kita ir jau metus bendrauja(visos buvo jo bendradarbes ir su visom kuiom gyveno mane supazindindavo pries tai tik nezinau kodel?).ziauriai verkiau bet atostogaut isvaziavau vien tik del vaiko,kai gryzom aisku as kita diena ejau i darba,o gryzusi is darbo radau vos ne plikas sienas,mano mylimiausiasis viska isnese,ka tik sugebejo ir dar verksminga laiska paliko,tipo as del visko kalta Dabar raso ir skambineja,nes labai nori vaika pamatyti,o mano principai to neleidzia:sugebejai taip slyksciai palikt,tai kai priteis matytis tai ir matysies.Tuo labiau,kad vaikas pats nenori. 
isejo pas kita paskui sugrizo po metu buvo grazu gera vel atleidau viska o gal netgi ir pasikeiciau planavom ateiti kartu ir netgi ryzausi pastoti. Jis del vaiko isleke i uzsieni uzdirbti kad nieko mums visiems netruktu ir ka praejo 3 menesiai grizo kad pamatytu angeliuko gimima o as suzinau kad per tuos 3 menesiu ir ten sugebejo kazka tureti 
o paklaustas kad toliau bus sako nezino ko nori ir kalbes kai ateis laikas, tikisi kad vaiko gimimas pakeis kazka nors ir skamba juokingai man. Labai sunku ir leliukas dar negimes jaucia ta stresa , bet galvoju ar galima dar karta atleisti manau neverta. Gana juk mes ne vienos tokios kurios vienos uzsiaugina, kad ir labai sunku bet laukiu kada jis kalbes nors savo nuomone jau turiu
tiek kartų priimdavot atgal baisu net 
nors stengčiausi nesuteikinėt tiek šansų, reikia kažkaip savyje atrasti jėgų 
Uzjauciu tas moteris tai ka patiria, nes taip yra gyventi beviltiska, o prijimti atleisti vel ir vel beviltiska.Bandau rasti savy stiprybes ir zengti zingsni pirma diel skirybu
nurasyta Nors, su tokiais zmonemis tokiu poziuriu net neverta bendrauti 
