Telefonas jau rankose, bet staiga ateina daktaras ir per visą gimdyklą suriaumoja, duokit kablį.
Nu daba, tai galvoju šakės bus. Akys išsprogo ant kaktos, bet pasirodo vandenų nuleidimo procedūra visai neskausminga.
Kur buvęs, kur nebuvęs
pasirodo ir mano vyriškis. Kaip iš kopūstų lauko išlipęs. Visas žaliais skarmalais aprengtas. O tada ir prasidėjo linksmybės. Buvo kažkur jau 3-čia nakties. Akušerė liepė vyrui mane masažuot, o
aš trenkiau per rankas, kad nelystų prie manęs. Sarėmiai buvo klaikūs.
Būtų buvęs pradarytas langas, būčiau iššokus. Ir mirt sakiau noriu, ir nebegimdysiu niekada. O kai išklykiau,
ką jūs norit tą darykit, bet aš išeinu, tai net piktoji akušerė nusišypsojo. Sako gerai, tu eik, o mes tada irgi baigsim šiandien savo darbus ir viskas
Per tris sarėmius ir išstumiau aš savo Emiliuką. Tada pasidarė taip lengva lengva... Neįkainuojama akimirka, kai guli mažiukas ant tavo pilvo, žiūri tiesiai į akis, ir jei mokėtų kalbėti, tikriausiai butų pasakęs visus gražiausius žodžius pasaulyje...
Linkiu kuo dideliausios sėkmės tau, tavo Emiliukui ir kantriam puikiam tavo vyrui