Angelėlių mamyčių pašnekesiai

prasom fukcija. na ir ispudingas tavo vaikuciu sarasas
cia atejus kekviena mama turi savo istorija, jei nesunku papasakok

taip mano džiaugsmas ir vargas dabartinis šešetukas ,o būtų buvę septintukas .aš savo angeliuo netekau ,kai jam buvo lygiai 3 metai ir 3 savaites.tai atsitiko nelemtais 2000 metais.mažylis buvo tikras gyvsidabris ,jo buvo visur .velyku ryta pasijuto blogai,skundesi pilvo skausmu ,truputi paveme,paskambinom greitajai,liepe duoti vaistu nuo skrandžio ir gal praeis .o ir mes galvojom ,kad užsivalge saldumynu,nes iš vakaro buvo pas seneliu.taip visa diena ir buvo toks mieguistas.o prieš vidurnakti eidamas atsigerti susmuko.per 20 min.nuvežėm i ligonine,bet veltui.reanimacijoje nebeatgaivino.pasirodo jam buvo žarnyčiu anomalija.matyt nuo didelio judrumo susisuko žarnytės,gangrenavo ir...tai iki šios dienos negaliu net pagalvoti apie velykas.juk maniškis angeliuku tapo iš pirmo velyku dienos i antra .daugiau mano istorijos kita karta,nes,atleiski,per daug prisiminimu......

na mano angeliukas irgi tik angeliukas per tas nelemtas velykas, nes gyd buvo kazkoks pagiriotas.skaudu kekviena kart prisiminus kad kazkas galejo padaryt kazka ir turetume savo vaikiukus salia

Užeik dažniau

Bet jau sąrašėlis tų džiaugsmukų namuose.




O aš sėdžiu išsipuošus, pasigarbiniavus, pasikvėpinus - važiuojam į gaisrininkų balių Florijono dienos švęst. Gaisrinikienės savaime aišku tik vairuotojų vaidmenį, ale vis tiek smagu.

tai tie džiaugsmeliai ir gražino mane atgal i gyvenima .paeme viena ,o kita gražino .manasis balandžio 24 iškeliavo,o po 9 menesiu ,sausio 19 gime kitas .nežinau kaip tai atsitiko,tikrai stebuklas.du tris menesius po laidotuviu neprisimenu visko gerai,net mirt norejau ,viskas buvo vienodai ir tik supratusi ,kad laukiuosi ,atsipeikejau .viskas buvo jau prieš 8 metus ,oarodo ,kad viskas ivyko tik vakar .gal ka nors ten ,aukštai ir užrūstinu,bet velykas nežinau kada pradėsiu švest,nebent ,kai anūkų turesiu,bet dabar... tie kas sako ,kad laikas gydo,tai turbut nežino ka tai reiškia...jis visai negydo ,o tik užtraukia žaizda,kuri kartais dar labiau atsiveria ,negu buvo .
daugelis sako ,kad negerai padariau,kad kitam gimusiam vaikui daviau jo mirusio brolio varda.bet jis turi du vardus ir tik antras brolio ,ir be to šventas .gal tai tik bobučiu pastalai .kunigas sake,kad tai nieko blogo.
o mes laukiam sekmadienio .pas mus ne tik mamyčiu švente,bet ir vidurinelio sunaus gimtadienis .rengsim puota.

gaila - nu nieko tau dar pavaražinsiu....


labute, junkis drąsiau....
juk ir tu turi angeliuką, kiek suprantu, tai kodėl save stabdei iki šio laiko ir neprisijungei?
bet tavo vaikučių sąrašas toooks įspūdingas baltas pavydas suėmė, bet aš manau, kad nelabai susitvarkyčiau su tiek
matyt esi nuostabi mama


ir niekas niekuo negalėjo padėti?....
Papildyta:

o kam?
mūsų daug, ir nežinau, ar visos norės būti sąrašiuke?
..... galvojau ir aš apie tai prieš kurdama temukę, bet atsisakiau tos minties....

Kokiam tam miestely gyveni, aš irgi ne pačiam didžiausiam

Tai angelėlį turim ir mes. Istorija mūsų tokia : nėštumas buvo lengvas ir puikus, viskas klostėsi gerai, sveikata puiki. vaikį savo kai pradėjau vest į darželį, tai iš viso atsipūsdavau namie. Artėjo lapkričio pradžia, gimdymo data taip pat. Kiek pažįstamų turėjo gimdyt vėliau už mane, visos pagidmė, aš vis dar negimdžiau. Lankiausi pas gydytoją, viskas gerai, laukiam. Ėjau iš proto, niekaip nesulaukdama gimdymo. Atėjo mano gimimo diena, lapkričio 21, dar negimdau, nors turėjau gimdyt mėnesio pradžioj. Nusprendžiau pasidaryti sau dovaną, nuėjau pas visiškai kitą ginekologą, jis padarė echo, tai kai pasakė rezultatus, vos nenuvirtau nuo tos lovos. Gydytojas, kuris nieko nežinojo apie mano nėštumą, sako, kad mano vaisius atitinka 32 savaites, gimdyt reikėtų sausio pradžioj. Žodžiu, nerealiam šoke, rytojaus dieną nulekiu pas savo gydytoją, Jo sako, neklausyk tu jo, ką jis supranta. dar pažiūri, vandenų norma, truputį mažėja bet viskas gerai. Aš visai susiparinusi, pasiskambinu į klinikas, susitariu su gydytoja ir po poros dienų aš jau Kaune. Gydytoja apžiūri, padaro echo ir akys matau jos vis didėja. Mano širdis lipa lauk. Sako viskas, ryt ryte gimdom, vandenų nulis. Nors prieš porą dienų mano gydytoja sakė kad viskas gerai. Vieną siaubą jau išgyvenau, dar laukia. taigi ateina rytas, šutinam į gimdyklą, geriau pasijaučiu, nes labai gražu Gimdymas laaaabai lengvas. Svajojau gimdyt su epidūru, deja, nespėjo nieko. 9 val prakirpo pūslę, kurią vos ėjo prakirpt, nes buvo supliuškusi, o vandenų neišbėgo nei lašelis. Siaubas antras, nes nežinia kaip ten vaikelis. Porą sąrėmių, tarp kurių dar sugebėjau nusnausti ir 12,05 mūsų coliukė jau pas mus. Tiksliau ne pas mus, o pas masę daktarų, seselių ir t.t. Neverkė, tikrai neverkė. Trečias siaubas ir vis kartoju, neverkia, neverkia .... išgirdau verksmą, širdis atsigavo, veltui ....

Nežinau ar tęsti, labai išsiplėčiau, bet tie įspūdžiai neišdildomi

Papildyta:
tai gal užbaigiu temą
Akušerė tik pribėgo prie manęs, parodė gumuliuką vystyklų, tarp kurių nespėjau įžiūrėti mūsų leliuko. paskui akušėrės klausiu, kas gimė, sako ar nesakiau. O per tą šurmulį niekam nė į galvą mums pasakyt kas gimė. Taip ir išbėgo su mūsų coliuke į reanimaciją.
Gal toliau nesiplėsiu, kiek kainavo, kol viską sužinojau. Esmė ta, kad mūsų mažulė gimė su Edvardso sindromu. tai daugybiniai organų apsigimimai. Sunkiausia mums buvo, kad ji nerijo maistelio, teko kiekvieną kartą maitinti per zondą. Išmokau viską daryt pati. pagyveno mūsų coliukė 4 mėnesiukus ir išėjo. O išėjimas buvo sunkus. Manau kad ir vaikui ir mums. Gulėjom ligoninėj, pasigavom kažkokią infekciją. Po poros dienų kažkas pasidarė, pakilo tempa, klykė šaukė nesavu balsu, ėjau iš proto nuo nežinios. Kiek vaistų nuo skausmo davė niekas nepadėjo. Taip porą naktų prasikankinom. Gydytoja sako eik pailsėk namo, pabūsiu su mažule. Dar vyrui liepė mane užrakinti ir išmesti raktą, kad pailsėčiau. Na ką, išėjom. 18 val gydytoja skambina, mažulei blogai. Atvažiuojam, įlekiu, guli mažulė, sesutė kažką su vata apie akytes valo, galvoju vėl lašiukus sulašino į akytes. Prieinu arčiau, mažulė gelsva. O siaube, mirusi. prima mintis, kodėl nebuvaom šalia, kodėl išėjau. Su ta mintim iki šiol gyvenu, vis pagalvoju, kaip būtų buvę, jei būčiau neišėjusi.

rasve, tu isvaziuodama namo is ligonines tik palengvinai mazutes isejima ir nutraukei jos kancias,... patys brangiausi zmones negali iseit kai mes salia verkiam.
ir mano mazute isejo netrukus po to kai mane iskele is palatos esancios prie reanimacinio i kita kliniku gala... kai ji mire apie 16val mane taip sueme miegas, kad as nuluzau ir prikele tik skambutis telefonu- pranese kad mire mazute... klykdama begau pas ja per tuos kolidorius, taip pat grauziau save kodel nebuvau salia, nors pati buvau sunkios bukles su 40 temp

Jooo, tie koridoriai ir mano numindžioti. Eidavau kelis kartus per dieną, nešdavau pieną mažulei.
O pas tai irgi tokia kaip ir mistinė situacija buvo. Kažkaip gal kai kitas papasakotų, tai nepatikėčiau. Tada kai išėjau iš ligoninės, ėjau su drauge nusipirkti pakabuką ant grandinėlės. Viena sesutė buvo pasakiusi, kad jei kryžių nešioji, tai kryžių neši. Tada kaip tik buvo netoli 18 val. Ilgai rinkausi, kol pardavėja ištraukė iš kažkur vieną ir sako, čia gyvybės medis laimę neša. sakau, va šito man reikia. Dar pardėj nuėmiau kryžių, dėdama į piniginę sakau, viskas, užteks man tą kryžių nešt. Ir po kelių minučių sulaukiau lemtingo gydytojos skambučio.
Dabar kai pagalvoju, tai vis tik per daug gyvenime yra sutapimų

oi mergos, skaitau ir asaru nesulaikau. mes tikrtai savo buvimu laikiem savo angeliukus! mano pupa mire ta akimirka kai pakviete ginekologe abziurai tai as dar tik atsitraukeu per kelis zinksniu, tada kazkas sulaike grizau o jios sirdelesustojo!

sendien idomius zodelius isgirdau i savo adresa, kad reike gimdit sveikus ir givus vaikus!!! va tokia as netikele vieno zmogaus akyse! taip sunku kad negaliu kaukt noresi, uzsidarit kokem rusi ir neislist. nekenciu zmoniu, sito zeuras, neteisingo pilno nepikintos pagezos ir pavido pasaulio!!!

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.