QUOTE(agneklimjan @ 2005 05 23, 11:31)
Mums irgi treti metai baigiasi. Kažkokia pabaigos nuojauta yra - arba santykiai atsinaujins, arba atsiras kiti 
Nu nu nu
Čia tau turbūt, nuo sėdėjimo namuose 
Mums irgi treti metai baigiasi. Kažkokia pabaigos nuojauta yra - arba santykiai atsinaujins, arba atsiras kiti Nu nu nu
Čia tau turbūt, nuo sėdėjimo namuose
QUOTE(Amžina studentė @ 2005 07 07, 15:19)
Nee
, tai kad nesėdžiu namie ir nepretenduoju į namų šeimininkes, o tai jau seniai visokios begbedė teorijos būtų pasiteisinusios . Mane kaip tik vyrutis kaltina, kad nenusėdžiu, visokiom frankofoniškom veiklom užsiimu "už ačiū", "beveik už ačiū" darbelius susirandu, pasitampyt po miestą išlekiu, o šiandien prisipažinau pagaliau, kad vėl važiuosiu į Prancūziją , tai koks čia sėdėjimas... Tai va ir laukiu to santykių atsinaujinimo, nes po šiandien labai labai ant granatos sėdim . Taigi arba čia aš nesu šeimai sutverta ir prisidirbu vis (t.y. manau, kad labai labai sutverta - Vėžys be to, ir patinka žmonyte būt, bet ne ta tobula, apie kurią svajoja mano vyrutis, - laukiančia su pietumis, pedantiškai sutvarkytais namais, 3-4 vaikus auklėjančia, +uždirbančia gerai) , arba tikrai yra tos 3 ar kelintų metų ribos... Manau, po šitų 3 mano klajonių savaičių, pasimatys, kaip perlipsim tuos 3 metus...
QUOTE(agneklimjan @ 2005 07 07, 20:32)
patinka žmonyte būt, bet ne ta tobula, apie kurią svajoja mano vyrutis, - laukiančia su pietumis, pedantiškai sutvarkytais namais, 3-4 vaikus auklėjančia, +uždirbančia gerai)
Nu čia iš fantastikos sferos - ir namai idealiai sutvarkyti, ir 3-4 vaikai prižiūrėti, ir pietūs garuojantys, ir dar + gerai uždirbanti
O ką tada vyras idealus turi daryt - ant sofos prieš teliką smirdėt? Susirask pastovų darbą, jei įmanoma
Situacija turėtų pasitaisyt Man pagerėjo, kai sugrįžau į darbą Kad ir neidealu tam darbe, bet turiu ir kitų rūpesčių be namų 
QUOTE(Amžina studentė @ 2005 07 08, 08:24)
Nu čia iš fantastikos sferos - ir namai idealiai sutvarkyti, ir 3-4 vaikai prižiūrėti, ir pietūs garuojantys, ir dar + gerai uždirbanti O ką tada vyras idealus turi daryt - ant sofos prieš teliką smirdėt?
Susirask pastovų darbą, jei įmanoma Situacija turėtų pasitaisyt Man pagerėjo, kai sugrįžau į darbą Kad ir neidealu tam darbe, bet turiu ir kitų rūpesčių be namų
O ką tada vyras idealus turi daryt - ant sofos prieš teliką smirdėt? Susirask pastovų darbą, jei įmanoma
Situacija turėtų pasitaisyt Man pagerėjo, kai sugrįžau į darbą Kad ir neidealu tam darbe, bet turiu ir kitų rūpesčių be namų Taip, taip, čia iš fantastikos skyriaus, o dar mane vyrutis ir "jo pusė" spaudžia antrą bambliuką perėt
. Šiaip jau esu gera, mandagi ir apskritai ramiakė, bet kartais tikrai baigiasi švelnumai ir pagarbos - buvau su vyro šeima apsižodžiavusi gerai dėl to (tik kad "protingai", be pykčių, riksmų). Supratau tik tiek, kad idealus vyras turi vaikus daryt, juos išlaikyt ir paauklėt diržu, pažvejot su chebra, alaus vakarais "po sunkaus" darbo pagert, žmoną pamylėt ir mamą dievint Va ir bijau, kad maniškis po šitų 3 metų toks nepavirstų 
Ieškau jau seniai to pastovaus darbo, bet kai jauniklė+vaikis+be stažo, tai nekokia reputacija
. Įsiprašiau į vieną biurą redaguot, bet čia pinigai tik už tekstus (o jei nėra - piš), papildomas darbelis, tik dėl praktikos ir sėdžiu ten nuo sausio (nors tiek, kad jau nebūsiu žalia kitur eidama). O nuo rugsėjo jau mirtinai bet kur eisiu, nes mažius į darželį užrašytas nuo rugsėjo. Bet... dabar jau kaltina, kad MANO meilės baigėsi, kad nesirūpinsiu namais, kad dėl savo egoizmo daugiau vaikų kol kas negimdau (anyta dar kitą "ribą" išvedė - kad jau nebemyliu vyro po vaiko gimimo, kad neskiriu jam tiek dėmesio, etc, dabar, kai sužinos apie mano išvykas, spėk, apie kurią ribą ar krizę prabils 
) Gerai, kad tatas gerus turiu, neaštrina padėties, jei kas ir ne taip yra. Žiemą buvo mažių pasiėmę, dabar vėl priglaus "atostogoms", kol aš "paryžinsiuos". Kaip sakoma, kol kas reikia šviežio oro, o tada šviežia galva ir pamąstysiu, kaip su tom meilėm ir ribom.
QUOTE(agneklimjan @ 2005 07 08, 10:33)
Bet... dabar jau kaltina, kad MANO meilės baigėsi, kad nesirūpinsiu namais, kad dėl savo egoizmo daugiau vaikų kol kas negimdau (anyta dar kitą "ribą" išvedė - kad jau nebemyliu vyro po vaiko gimimo, kad neskiriu jam tiek dėmesio, etc, dabar, kai sužinos apie mano išvykas, spėk, apie kurią ribą ar krizę prabils )
) Neleisk kitiem aiškinti darai tu ka gerai ar negerai. Jei jau uošviai tokie, tai pas juos reik lankytis tik karta metuose - gal pasiilge taip nešnekes. O su krize, tai svarbiausia nepalūžti ir pralaukti. Man irgi ta riba buvo skausminga, bet pralaukiau ir vėl jaučiuosi laiminga su saviškiu
QUOTE(TerrorisTe69 @ 2005 08 07, 21:59)
meiles nera.yra tik jos laukimas
Labai pritariu šitam teiginiui
Mes su vyru neseniai analizavom šį klausimą - ar dingo mūsų meilė, ar ne. Išvada: jos nė nebuvo, nes jos apskritai nėra.
QUOTE(bum @ 2005 08 08, 17:49)
Neleisk kitiem aiškinti darai tu ka gerai ar negerai. Jei jau uošviai tokie, tai pas juos reik lankytis tik karta metuose - gal pasiilge taip nešnekes. O su krize, tai svarbiausia nepalūžti ir pralaukti. Man irgi ta riba buvo skausminga, bet pralaukiau ir vėl jaučiuosi laiminga su saviškiu
Neleidžiu - man nuoširdžiai dzin, bet vyrui jo šeima yra jo šeima. Lankomės ne kartą - du-tris kartus per metus
.Šiaip jau tikiu šitom krizėm. Už savaitėlės bus dar tik 3 vestuvių metinės, bet širdelė jau taip nebespurda pagalvojus
. Žinau, kad reikia pralaukt, jau ir mažius į lopšelį eis, aš tikiuos greitu laiku kokį darbą susirast, gal vėl meilės laimės užgims . Bet po šitos kelionės jaučiu, kad mums vis dėlto nepakeliui
Ne, meilė nesibaigia praėjus trims metams.Žiemą bus 5 metai, kaip esam vedę, ir meilė nedingo.Tapo tiesiog tvirtesnė, patikimesnė. Dabar saugiau jaučiuosi, nei pačioj pradžioj. Neįsivaizduoju gyvenimo be vyro. Nors pačioj pradžioj buvo visko. 
Dabar apsišlifavom.
Neįsivaizduoju gyvenimo be vyro. Nors pačioj pradžioj buvo visko. Dabar apsišlifavom.
QUOTE(TerrorisTe69 @ 2005 08 07, 21:59)
meiles nera.yra tik jos laukimas
Meile yra, bet as tai netikiu "amzinosios meiles" savoka. Meile su laiku turi peraugti i kitus brandesnius jausmus - atsakomybe, rupesti vienas kitu ir t.t. Jei neperauga, tai palaipsniui isblesta... Manau, kad meiles jausmas susideda is daugelio sudetinio daliu - ir pradzioje santykiu kaip pagrindinis akcentas yra trauka vienas kitam, geismas, aistra, susizavejimas ir t.t. Bet butent tas akcentas ryskus tik kuri tai laika - kam 3, kam 5 metus... Ir jei veliau neuzakcentuojami kiti dalykai, tai ka as vadinu "brandesniais jausmais", tai gali pasirodyti, kad meile uzgeso, o dar veliau - kad jos niekada nei nebuvo... O siaip tai be pastangu nieko neiseina sukurti, ir dazniausiai klysta tie, kurie nieko nedaro, o tik laukia, kad viskas bus taip, kaip anksciau... Jausmus reikia kurstyti nuolat, ir aisku abu tai turi daryt, negali but taip, kad vienas kursto, kitas gesina. Patiko viena issakyta mintis, kad "mylinciam zmogui nereikia, kad TU butum ypatingas, jam reikia, kad JI priverstum jaustis ypatingu"...
Mes jau 10 metų esame kartu. Ir tie jausmai tikrai jau nebe tie, kokie buvo draugystės prad-ioje. Neliko nei to jaudulio, nei romantikos O taip norėtųsi vėl viską patirti iš naujo...
Kartais iš vis pagalvoju, kiek liko tikrųjų jausmų šalia prisirišimo ir pripratimo matyti vienas kitą šalia. Tikriausiai, šiuo metu aš pati jaučiu kažkokią krizę mūsų santykiuose, nors maniškiui atrodo viskas gerai. Gal tiesiog į viską žiūriu pernelyg jautriai?
Iš kitos pusės, kai pagalvoju, kad bet kokia kita mergina galėtų lengvai pulti jam į glėbį, užverda kraujas... Savininkiškumo jausmas, egoizmas ar meilė?
O taip norėtųsi vėl viską patirti iš naujo...Kartais iš vis pagalvoju, kiek liko tikrųjų jausmų šalia prisirišimo ir pripratimo matyti vienas kitą šalia. Tikriausiai, šiuo metu aš pati jaučiu kažkokią krizę mūsų santykiuose, nors maniškiui atrodo viskas gerai. Gal tiesiog į viską žiūriu pernelyg jautriai?
Iš kitos pusės, kai pagalvoju, kad bet kokia kita mergina galėtų lengvai pulti jam į glėbį, užverda kraujas... Savininkiškumo jausmas, egoizmas ar meilė?
