apie pastangas mes visi žinom, bet ar darom taip.Visad teorija nuo praktikos skiriasi.
Labai svarbu išlaikyti motyvaciją, tą jausmą,kad kitas žmogus puikus. Pastangos, beje, turi būti abipusės:)
QUOTE(Taki @ 2009 11 10, 13:30)
apie pastangas mes visi žinom, bet ar darom taip.Visad teorija nuo praktikos skiriasi.
Labai svarbu išlaikyti motyvaciją, tą jausmą,kad kitas žmogus puikus. Pastangos, beje, turi būti abipusės:)
Labai svarbu išlaikyti motyvaciją, tą jausmą,kad kitas žmogus puikus. Pastangos, beje, turi būti abipusės:)
o žinot, man būna kartais taip, kad nieko daryt nesinori, nei stengtis... tiesiog būnu kažkur netoli ramiai. Žinau, kad viskas vėl atsistos į vėžes po kurio laiko be jokio santykių eigos "forsavimo"
Žinoma, lenkiu galva prieš Jūsų 22 metus pragyventus kartu, pati neturiu tokios patirties...
beje, apie knygą: tai knyga apie vieną meilę, kuri truko 3 metus, nemanau, kad apie meilę apskritai...
QUOTE(juraga @ 2009 11 10, 13:55)
o žinot, man būna kartais taip, kad nieko daryt nesinori, nei stengtis... tiesiog būnu kažkur netoli ramiai. Žinau, kad viskas vėl atsistos į vėžes po kurio laiko be jokio santykių eigos "forsavimo"
Žinoma, lenkiu galva prieš Jūsų 22 metus pragyventus kartu, pati neturiu tokios patirties...
beje, apie knygą: tai knyga apie vieną meilę, kuri truko 3 metus, nemanau, kad apie meilę apskritai...
Žinoma, lenkiu galva prieš Jūsų 22 metus pragyventus kartu, pati neturiu tokios patirties...
beje, apie knygą: tai knyga apie vieną meilę, kuri truko 3 metus, nemanau, kad apie meilę apskritai...
juraga,
tu visiškai teisi: daryti nieko nesinori,kartais pavyksta pralaukti sunkesnį tarpą..
Galiu pasakyti tiek: kuo ilgiau gyveni, tuo ramesnė tampi ir gyvenimo audros taip greitai tavo laivelio neapverčia:)
Visada yra išeitis iš padėties, tik reikia ramiai apsidairyti ir nuspręsti nori ar nenori kažką keisti ir prisiimti atsakomybę. Dar labai svarbu kaip stovi finansiškai.Jei visiškai priklausai nuo vyro uždarbio, panika, atsiradus bent menkiausiam gyvenimo skersvėjui, garantuota. Sakau iš savo patirties:)
Mano dukros požiūris į meilę būtent "užpumpuotas" šiuolaikinės žiniasklaidos visom prasmėm...turi išgyventi viską pati,šioje srityje patarimų niekas neklauso:)
QUOTE(Dendis @ 2009 11 10, 13:41)
Manau, jog meilė trunka tiek, kiek mes patys dedame pastangų ją išlaikyti ir puoselėti. Šiaip be pastangų ji gali trukti ir metus ir penkerius, o teiginys apie trejus metus, manau atsirado ir išpopuliarėjo su Beigbeder knyga.
Absoliučiai sutinku, be pastangų meilė išnyks labai greitai. Ją reikia saugoti ir puoselėti
QUOTE(Taki @ 2009 11 10, 11:35)
sveikos mergaitės, 
gyveni ir protingėji:)
Mes santuokoje 22 metus..tikrai buvo visko. Tai myli, tai nežinai...Tačiau reikšmingiausia,kad dabar matai viską kitomis akimis .Buvusios audros juokingai atrodo, bet jos reikalingos,kad galėtum įvertinti, palyginti.
Apie 40-uosius gyvenimo metus mano draugų šeimos byrėte byrėjo.Man atrodė,kad jau pas mus tai tikrai taip nebus, nes mes krizes jau pragyvenom. Abu su MB vis nagrinėjom besiskiriančiųjų gyvenimą ir vis labiau tvirtėjo įsitikinimas ,kad mūsų padangė rami... deja deja. Kada pas kitus jau buvo viskas praėję, pas mus įsisiūbavo visu stiprumu...Mums lengva būti geriems ir stipriems kada viskas gerai ir labai sunku išlikti tokiems, kada nesiseka situacijose:karjera , pinigai,kitas, žavesnis žmogus, moteris namo parneša didesnį mamutą...Gal metus negalėjom vienas į kitą žiūrėti.
Dabar atrodo, kaip viską buvo galima išgyventi ir vistik neišsidraskyti (tuo metu buvo mėtomos visokios frazės) Tikrai sulaikė ne vaikai.Ko gero pasamonėje tūnojo suvokimas,kad geresnio, geresnės vistiek nėra.
Aprimom, gyvenom gyvenom ir visai netikėtai sužinau,kad mano brangiausias nuo anos krizės vis dar palaiko santykius su savo blondine...labai skaudėjo..gal tris dienas, o paskui tik tylėjau ir laukiau, kada jis kalbės..Jis po 5 dienų mano tylėjimo( aš nepykstu ilgiau, nei 10 min) pasakė,kad gailisi, nori gyventi su manimi..ir viskas..daugiau nieko...Kaip gera būti brandiems:) Viskas vyksta net ir tokiose situacijose ramiau, labiau apgalvotai ir , manau, kad tai ir yra meilė, nors mes nei vienas šio žodžio nebevartojam...tai yra kažkas daugiau..
Tiesiog gera būti ramiai ir suprasti,kad esi nei pirma , nei paskutinė esanti tokioje sitaucijoje.Jog pasaulis nesikeičia vien dėl to, kad pas tave "tragedija". Tiesiog sugebi pakeisti savo požiūrį ir kažkas esantis greta sugeba priimti tai... ne, ne kaip dovaną, kaip savaime suprantamą dalyką... gyvenimas tęsiasi
gyveni ir protingėji:)
Mes santuokoje 22 metus..tikrai buvo visko. Tai myli, tai nežinai...Tačiau reikšmingiausia,kad dabar matai viską kitomis akimis .Buvusios audros juokingai atrodo, bet jos reikalingos,kad galėtum įvertinti, palyginti.
Apie 40-uosius gyvenimo metus mano draugų šeimos byrėte byrėjo.Man atrodė,kad jau pas mus tai tikrai taip nebus, nes mes krizes jau pragyvenom. Abu su MB vis nagrinėjom besiskiriančiųjų gyvenimą ir vis labiau tvirtėjo įsitikinimas ,kad mūsų padangė rami... deja deja. Kada pas kitus jau buvo viskas praėję, pas mus įsisiūbavo visu stiprumu...Mums lengva būti geriems ir stipriems kada viskas gerai ir labai sunku išlikti tokiems, kada nesiseka situacijose:karjera , pinigai,kitas, žavesnis žmogus, moteris namo parneša didesnį mamutą...Gal metus negalėjom vienas į kitą žiūrėti.
Dabar atrodo, kaip viską buvo galima išgyventi ir vistik neišsidraskyti (tuo metu buvo mėtomos visokios frazės) Tikrai sulaikė ne vaikai.Ko gero pasamonėje tūnojo suvokimas,kad geresnio, geresnės vistiek nėra.
Aprimom, gyvenom gyvenom ir visai netikėtai sužinau,kad mano brangiausias nuo anos krizės vis dar palaiko santykius su savo blondine...labai skaudėjo..gal tris dienas, o paskui tik tylėjau ir laukiau, kada jis kalbės..Jis po 5 dienų mano tylėjimo( aš nepykstu ilgiau, nei 10 min) pasakė,kad gailisi, nori gyventi su manimi..ir viskas..daugiau nieko...Kaip gera būti brandiems:) Viskas vyksta net ir tokiose situacijose ramiau, labiau apgalvotai ir , manau, kad tai ir yra meilė, nors mes nei vienas šio žodžio nebevartojam...tai yra kažkas daugiau..
Tiesiog gera būti ramiai ir suprasti,kad esi nei pirma , nei paskutinė esanti tokioje sitaucijoje.Jog pasaulis nesikeičia vien dėl to, kad pas tave "tragedija". Tiesiog sugebi pakeisti savo požiūrį ir kažkas esantis greta sugeba priimti tai... ne, ne kaip dovaną
, kaip savaime suprantamą dalyką... gyvenimas tęsiasiDuok Dieve,visiem tokio supratimo.Kad po tokių išgyvenimų galite taip gražiai kalbėti.
Bet kaip išgyventi kai tau 30 ir byra viskas,kuo tikėjai,mylėjai ir myli.O šalia gyvenantis žmogus nebežino ką jaučia.
QUOTE(tane4ka @ 2009 11 10, 15:38)
Nevisada gaunasi ja issaugoti
na mes su mb jau 10 metu kartu,tai galiu pasaky kad metam begant ta meile kito,is pradziu buvo tokai vejavaikiska,akla,veliau tapo atsakingesne,brandesne.
QUOTE(tane4ka @ 2009 11 10, 15:38)
Absoliučiai sutinku, be pastangų meilė išnyks labai greitai. Ją reikia saugoti ir puoselėti
visi labai gudrus kartoti ta sabloniska "tausoti stengtis del meiles". bet kaip ta daryti? ka reikia daryti, jei viena diena supranti, kad jausmai isbrele, jautiesi daugaiu draugiskai nei kaip su mylimuoju:( ir kalti ne pykciai, mes pvz nesipykom visai, tiesiog eme ir pradingo ilgesys, pavydas, dziaugsmas susitikus po keliu dienu nesimatymo. man skaudu del to, noriu kad tai sugriztu, noriu jaustis mylinti ir padaryti ta kuris mane myli laiminga,bet nezinau kaip sugrazinti tuos jausmus? kaip del to stengtis?
Papildyta:
QUOTE(zaliamamyte @ 2009 11 10, 20:35)
na mes su mb jau 10 metu kartu,tai galiu pasaky kad metam begant ta meile kito,is pradziu buvo tokai vejavaikiska,akla,veliau tapo atsakingesne,brandesne.
o ar tas atsakingesne brnadesne reiskia, akd mylimasis tampa labiau draugas? man taip nutiko, kad as jauciuosi su juo lyg geriausiu draugu, kuriam ajuciu siluma, bet aistra pribleso labai... zinoma, esu prisirisus, noriu jam gero noriu buti kartu, nes mes labai artimi. stazas aisku palyginus su jusu soldziais 10,15, 3. metu labai kuklus, mes dar tik 9 men kartu, bet zinau, akd jis mano tikra meile, kuri dbr tarsi dibngo, labai isgyvenu del to ir galvoju, o gal tai tas pereinamasis laikotarpis i brandzia meile? kai nebera drugeliu , bet kazkas brandziau? ar tas brandumas ir reiksi aistros sumazejima? ar mano zenklai liudija tai kad meile kaip mylimajam persitransformavo tik i meile kaip draugui? to ;abai nenoriu ir bijau
QUOTE(zaliamamyte @ 2009 11 10, 21:35)
na mes su mb jau 10 metu kartu,tai galiu pasaky kad metam begant ta meile kito,is pradziu buvo tokai vejavaikiska,akla,veliau tapo atsakingesne,brandesne.
Tikrai taip, sutinku su jumis
[quote=Kuerla,2009 11 11, 02:15]
visi labai gudrus kartoti ta sabloniska "tausoti stengtis del meiles". bet kaip ta daryti? ka reikia daryti, jei viena diena supranti, kad jausmai isbrele, jautiesi daugaiu draugiskai nei kaip su mylimuoju:( ir kalti ne pykciai, mes pvz nesipykom visai, tiesiog eme ir pradingo ilgesys, pavydas, dziaugsmas susitikus po keliu dienu nesimatymo. man skaudu del to, noriu kad tai sugriztu, noriu jaustis mylinti ir padaryti ta kuris mane myli laiminga,bet nezinau kaip sugrazinti tuos jausmus? kaip del to stengtis?
Iš savo nedidelės patirties galiu pasakyti, kad gyvenime mes mylime ne vieną žmogų. Tai kaip vienas iš gyvenimo etapų. Nesu tikra 100 proc. kad žmogų, kuri dabar myliu, mylėsiu visą gyvenimą. Aišku, kad labai tikiuosi kad taip ir bus, ir padarysiu dėl to viską ka galėsiu. Bet jeigu jausmai praeis... Ar įmanoma priversti mylėti žmogų, kurio jau nebemylime? Manau ne
visi labai gudrus kartoti ta sabloniska "tausoti stengtis del meiles". bet kaip ta daryti? ka reikia daryti, jei viena diena supranti, kad jausmai isbrele, jautiesi daugaiu draugiskai nei kaip su mylimuoju:( ir kalti ne pykciai, mes pvz nesipykom visai, tiesiog eme ir pradingo ilgesys, pavydas, dziaugsmas susitikus po keliu dienu nesimatymo. man skaudu del to, noriu kad tai sugriztu, noriu jaustis mylinti ir padaryti ta kuris mane myli laiminga,bet nezinau kaip sugrazinti tuos jausmus? kaip del to stengtis?
Iš savo nedidelės patirties galiu pasakyti, kad gyvenime mes mylime ne vieną žmogų. Tai kaip vienas iš gyvenimo etapų. Nesu tikra 100 proc. kad žmogų, kuri dabar myliu, mylėsiu visą gyvenimą. Aišku, kad labai tikiuosi kad taip ir bus, ir padarysiu dėl to viską ka galėsiu. Bet jeigu jausmai praeis...
Ar įmanoma priversti mylėti žmogų, kurio jau nebemylime? Manau ne
[quote=Taki,2009 11 10, 10:35]
sveikos mergaitės,
gal tris dienas, o paskui tik tylėjau ir laukiau, kada jis kalbės..Jis po 5 dienų mano tylėjimo( aš nepykstu ilgiau, nei 10 min) pasakė,kad gailisi, nori gyventi su manimi..ir viskas..daugiau nieko...Kaip gera būti brandiems:)
o jei zinai kad ir kiek lauksi tas zmogus neprabils? o paciai pradeti nera nei noro nei jegu..
o jei atsakant i tema- tikiu, kad meile gali trukti visa gyvenima. tik reikia kad abu zmones to noretu. ir kai nesistengia kitas, pasistengti paciam.. tada imanoma viskas
sveikos mergaitės,
gal tris dienas, o paskui tik tylėjau ir laukiau, kada jis kalbės..Jis po 5 dienų mano tylėjimo( aš nepykstu ilgiau, nei 10 min) pasakė,kad gailisi, nori gyventi su manimi..ir viskas..daugiau nieko...Kaip gera būti brandiems:)
o jei zinai kad ir kiek lauksi tas zmogus neprabils? o paciai pradeti nera nei noro nei jegu..
o jei atsakant i tema- tikiu, kad meile gali trukti visa gyvenima. tik reikia kad abu zmones to noretu. ir kai nesistengia kitas, pasistengti paciam.. tada imanoma viskas
QUOTE(Kuerla @ 2009 11 11, 00:15)
visi labai gudrus kartoti ta sabloniska "tausoti stengtis del meiles". bet kaip ta daryti? ka reikia daryti, jei viena diena supranti, kad jausmai isbrele, jautiesi daugaiu draugiskai nei kaip su mylimuoju:( ir kalti ne pykciai, mes pvz nesipykom visai, tiesiog eme ir pradingo ilgesys, pavydas, dziaugsmas susitikus po keliu dienu nesimatymo. man skaudu del to, noriu kad tai sugriztu, noriu jaustis mylinti ir padaryti ta kuris mane myli laiminga,bet nezinau kaip sugrazinti tuos jausmus? kaip del to stengtis?
Papildyta:
o ar tas atsakingesne brnadesne reiskia, akd mylimasis tampa labiau draugas? man taip nutiko, kad as jauciuosi su juo lyg geriausiu draugu, kuriam ajuciu siluma, bet aistra pribleso labai... zinoma, esu prisirisus, noriu jam gero noriu buti kartu, nes mes labai artimi. stazas aisku palyginus su jusu soldziais 10,15, 3. metu labai kuklus, mes dar tik 9 men kartu, bet zinau, akd jis mano tikra meile, kuri dbr tarsi dibngo, labai isgyvenu del to ir galvoju, o gal tai tas pereinamasis laikotarpis i brandzia meile? kai nebera drugeliu , bet kazkas brandziau? ar tas brandumas ir reiksi aistros sumazejima? ar mano zenklai liudija tai kad meile kaip mylimajam persitransformavo tik i meile kaip draugui? to ;abai nenoriu ir bijau
Papildyta:
o ar tas atsakingesne brnadesne reiskia, akd mylimasis tampa labiau draugas? man taip nutiko, kad as jauciuosi su juo lyg geriausiu draugu, kuriam ajuciu siluma, bet aistra pribleso labai... zinoma, esu prisirisus, noriu jam gero noriu buti kartu, nes mes labai artimi. stazas aisku palyginus su jusu soldziais 10,15, 3. metu labai kuklus, mes dar tik 9 men kartu, bet zinau, akd jis mano tikra meile, kuri dbr tarsi dibngo, labai isgyvenu del to ir galvoju, o gal tai tas pereinamasis laikotarpis i brandzia meile? kai nebera drugeliu , bet kazkas brandziau? ar tas brandumas ir reiksi aistros sumazejima? ar mano zenklai liudija tai kad meile kaip mylimajam persitransformavo tik i meile kaip draugui? to ;abai nenoriu ir bijau
O kodėl Jūs norite, kad viskas būtų taip pat, kaip pradžioje? Žmogaus jausmai keičiasi, atleiskite už palyginimą, jei jis kam suprantamas įžeidžiančiai: gavę ilgai trokštamą daiktą, kiek laiko džiaugsitės? Vieni dieną, kiti mėnesį, metus ir pan., tik niekas TAIP PAT nesidžiaugs tuo daiktu visą gyvenimą. Man atrodo, panašiai yra ir su meile - jausmas kinta ir nuo Jūsų požiūrio ir minčių priklauso, kaip. Bet kuriuo atveju, reikia kuo mažiau galvoti apie blogus dalykus ir prisiminti geruosius.
