Manau, kad cia daugelis (dar salyginai trumpai draugavusiu 1-3 metus) kalba apie pradingusia meile tik del to, kad pradzioj, kai isimyli, selsta hormonai, o paskui kai viskas susinormalizuoja, tai teoriskai ta "hormonine" meile turetu pereit i brandesnius, gilesniu jausmus sukurtus bendru akimirku, bendru problemu sprendimu, bendru isgyvenimu ir t.t. Juk as dabar, po 6 metu praleistu santuokoj su vyru galiu drasiai pasakyt, kad ji myliu, kaip ir jis mane, na bet man kojos tai nelinksta ji pamacius, ar drugeliai neskraido, jei tik jis arciau prieina
.
Manau, kad isivaizdavimas kas yra meile yra itakojamas tokiu dalyku, kaip susikurtos iliuzinos dar nuo paauglystes, gal net serialai, kurie realybes nei is tolo neatspindi. Kaip psichologai apie sex'a sako - jei 6 kartus is 10 besimylint buna gera, tai yra geras rodiklis, o juk yra tokiu kurios nori 10 is 10 ir nemaziau
Zodziu isvada tokia: kuo realesni lukesciai (cia jokiu budu nekalbu apie zema kartele renkantis partneri) ir "blaivesnis" partnerio ivertinimas pries pradedant rimta draugyste, tuo meile trunka ilgiau ir gyvenimas buna sklandesnis

Manau, kad isivaizdavimas kas yra meile yra itakojamas tokiu dalyku, kaip susikurtos iliuzinos dar nuo paauglystes, gal net serialai, kurie realybes nei is tolo neatspindi. Kaip psichologai apie sex'a sako - jei 6 kartus is 10 besimylint buna gera, tai yra geras rodiklis, o juk yra tokiu kurios nori 10 is 10 ir nemaziau


Na, ir as manau kad trejus metus buna ne meilė, o isimilėjimas..su savo vyru mes pazistami 10 metų..6 esam vedę..tris menesius negyvenam kartų, nes ištiko mus krizė, labai stipri, kai jau negalėjau būti šalia jo, kai atrodė kad šalia svetimas žmogus, kai erzino viskas..atrodė kad isimilėjau kitą ir kad mes su vyrų neturim nieko bendro, tik vaiką..bet vien dėl vaiko tikrai negyvenčiau, nes reikia šilumos, supratingumo..pasiuliau vyrui išeiti, na, tiesiog pasakiau, kad noriu, kad išeitų, nes kaip vyras ir kaip zmogus jis man daugiau nieko neduoda, tiesiog truko kantrybė..dabar susitikinėjam..
..drugeliai skraido..nzn kas bus toliau, bet labai noriu, kad jis būtų šalia, nes pajutau, kad jis, ir tik jis, pamirsau net apie ta, kuri galvojau, kad isimilėjau, man reikalingas, kad noriu tiesiog būti šalia ir apkabinus jausti jo kvapą ir jo šilumą, butent jo, o ne kokio kito vyro..ir jis pasikeitė..daug daugiau dėmesio mums skyria..norisi tikėti, kad viskas bus gerai
dabar jaučiuosi žinanti ko iš tikruju man reikia..
Vat ir suprask kiek tesiasi meilė, kur jos pradzia, kur pabaiga..Tikiu, kad tikrąja meilę, kaip feniksą, galima prikelti iš pelenų..labai lengva prarasti, o vat surasti..




Nenoriu tuo tiketi

Galbut
Ir isvis labai sunku pasakyti, is ko susideda meile. Jeigu kalbama apie tai, kad vienas be kito negali, pavydi, lauki, dziaugiesi, esant kartu nenori atsitraukti ir jauti didele aistra bei daugelis kitu dalyku, kuomet pasaulis nublanksta pries juodu - galbut tai trunka trejus metus...
Mes su saviskiu bent triskart ilgiau esame kartu. O buvo visko - myliu, nelabai myliu, gal nemyliu. Buvo sunkiu etapu, jie ateina ir praeina.
Geriausias budas yra kalbetis, kaip nors atvirai pasikalbeti ir ne viena karta. Atvirai issakyti lukescius ir nusivylimus. Na pvz. as ne karta esu sakiusi saviskiui kad yra be galo daug graziu moteru, geru ir pan. Bet tokiu yra ir vyru. O mudu esam kartu. Jei yra labai blogai, atsidalinkime zaislus. O jeigu dar galima pabuti - gyvenkime toliau.
Paprastai tokiu budu pratempdavome tuos sunkius etapus. Paskui vel vaiksciodavome uz ranku susikibe.
Nieko ypatingo, nieko imantraus, jokiu ekstremaliu potyriu ar pan. Bent taip yra musu istorijoje.

Mes su saviskiu bent triskart ilgiau esame kartu. O buvo visko - myliu, nelabai myliu, gal nemyliu. Buvo sunkiu etapu, jie ateina ir praeina.
Geriausias budas yra kalbetis, kaip nors atvirai pasikalbeti ir ne viena karta. Atvirai issakyti lukescius ir nusivylimus. Na pvz. as ne karta esu sakiusi saviskiui kad yra be galo daug graziu moteru, geru ir pan. Bet tokiu yra ir vyru. O mudu esam kartu. Jei yra labai blogai, atsidalinkime zaislus. O jeigu dar galima pabuti - gyvenkime toliau.
Paprastai tokiu budu pratempdavome tuos sunkius etapus. Paskui vel vaiksciodavome uz ranku susikibe.
Nieko ypatingo, nieko imantraus, jokiu ekstremaliu potyriu ar pan. Bent taip yra musu istorijoje.
zmones linke prisikaityti visokio plauko filosofu ir poto tai taiko savo gyvenime,nemanau kad meile trunka 3 metus,sutinku buitis namai vaikai,bet myleti galima ir 20 metu,mano tevai vede 30 metu ir dar myli viens kita kaip ir naksciau gal net labiau..
Man labai patiko sio rasytojo knygos "Meile trunka trejus metus" ir "99 f"
Ir filmas
Grazus prancuziskas avangardas, atskleidziantis tikra meiles sumaisti zmogaus viduje! Tai jau nebe pasaka apie princese uzdaryta bokste ir del jos kovojanti princa
Meile juk ir buna sunki. Kas renkasi meile, tas renkasi sunkesni kelia. Be to, is tiesu pora istinka krize po 3, 7 metu draugystes
Bet tai priklauso ir nuo musu paciu - jei megausimes laiku praleidziamu kartu su tuo zmogum, tai nebus visi "istempti" 3 metai





Na,manau ,kad trunka meilė jei ji stipri ilgai.Savo atveju sakau taip.bet mano vyras 10 metų neištempė.prieš dvi savaites pasakė,kad nieko nejaučia....
Na žiūrėsim kaip čia bus.Tiesiog dabar liūdna,kad šitiek tegalėjo pasakyti
Na žiūrėsim kaip čia bus.Tiesiog dabar liūdna,kad šitiek tegalėjo pasakyti

QUOTE(noir1 @ 2009 11 08, 00:55)
Na,manau ,kad trunka meilė jei ji stipri ilgai.Savo atveju sakau taip.bet mano vyras 10 metų neištempė.prieš dvi savaites pasakė,kad nieko nejaučia....
Na žiūrėsim kaip čia bus.Tiesiog dabar liūdna,kad šitiek tegalėjo pasakyti
Na žiūrėsim kaip čia bus.Tiesiog dabar liūdna,kad šitiek tegalėjo pasakyti

va tai ir baisiausia juk atrodo tiek metu nugyventa tiek patirta ir tik tiek zmogus gali pasakyt

Netikiu tuo, mes kartu jau 5 metus, ir tikrai žinau, kad mes viena kitą mylim

sveikos mergaitės,
gyveni ir protingėji:)
Mes santuokoje 22 metus..tikrai buvo visko. Tai myli, tai nežinai...Tačiau reikšmingiausia,kad dabar matai viską kitomis akimis .Buvusios audros juokingai atrodo, bet jos reikalingos,kad galėtum įvertinti, palyginti.
Apie 40-uosius gyvenimo metus mano draugų šeimos byrėte byrėjo.Man atrodė,kad jau pas mus tai tikrai taip nebus, nes mes krizes jau pragyvenom. Abu su MB vis nagrinėjom besiskiriančiųjų gyvenimą ir vis labiau tvirtėjo įsitikinimas ,kad mūsų padangė rami... deja deja. Kada pas kitus jau buvo viskas praėję, pas mus įsisiūbavo visu stiprumu...Mums lengva būti geriems ir stipriems kada viskas gerai ir labai sunku išlikti tokiems, kada nesiseka situacijose:karjera , pinigai,kitas, žavesnis žmogus, moteris namo parneša didesnį mamutą...Gal metus negalėjom vienas į kitą žiūrėti.
Dabar atrodo, kaip viską buvo galima išgyventi ir vistik neišsidraskyti (tuo metu buvo mėtomos visokios frazės) Tikrai sulaikė ne vaikai.Ko gero pasamonėje tūnojo suvokimas,kad geresnio, geresnės vistiek nėra.
Aprimom, gyvenom gyvenom ir visai netikėtai sužinau,kad mano brangiausias nuo anos krizės vis dar palaiko santykius su savo blondine...labai skaudėjo..gal tris dienas, o paskui tik tylėjau ir laukiau, kada jis kalbės..Jis po 5 dienų mano tylėjimo( aš nepykstu ilgiau, nei 10 min) pasakė,kad gailisi, nori gyventi su manimi..ir viskas..daugiau nieko...Kaip gera būti brandiems:) Viskas vyksta net ir tokiose situacijose ramiau, labiau apgalvotai ir , manau, kad tai ir yra meilė, nors mes nei vienas šio žodžio nebevartojam...tai yra kažkas daugiau..
Tiesiog gera būti ramiai ir suprasti,kad esi nei pirma , nei paskutinė esanti tokioje sitaucijoje.Jog pasaulis nesikeičia vien dėl to, kad pas tave "tragedija". Tiesiog sugebi pakeisti savo požiūrį ir kažkas esantis greta sugeba priimti tai... ne, ne kaip dovaną
, kaip savaime suprantamą dalyką
... gyvenimas tęsiasi

gyveni ir protingėji:)
Mes santuokoje 22 metus..tikrai buvo visko. Tai myli, tai nežinai...Tačiau reikšmingiausia,kad dabar matai viską kitomis akimis .Buvusios audros juokingai atrodo, bet jos reikalingos,kad galėtum įvertinti, palyginti.
Apie 40-uosius gyvenimo metus mano draugų šeimos byrėte byrėjo.Man atrodė,kad jau pas mus tai tikrai taip nebus, nes mes krizes jau pragyvenom. Abu su MB vis nagrinėjom besiskiriančiųjų gyvenimą ir vis labiau tvirtėjo įsitikinimas ,kad mūsų padangė rami... deja deja. Kada pas kitus jau buvo viskas praėję, pas mus įsisiūbavo visu stiprumu...Mums lengva būti geriems ir stipriems kada viskas gerai ir labai sunku išlikti tokiems, kada nesiseka situacijose:karjera , pinigai,kitas, žavesnis žmogus, moteris namo parneša didesnį mamutą...Gal metus negalėjom vienas į kitą žiūrėti.
Dabar atrodo, kaip viską buvo galima išgyventi ir vistik neišsidraskyti (tuo metu buvo mėtomos visokios frazės) Tikrai sulaikė ne vaikai.Ko gero pasamonėje tūnojo suvokimas,kad geresnio, geresnės vistiek nėra.
Aprimom, gyvenom gyvenom ir visai netikėtai sužinau,kad mano brangiausias nuo anos krizės vis dar palaiko santykius su savo blondine...labai skaudėjo..gal tris dienas, o paskui tik tylėjau ir laukiau, kada jis kalbės..Jis po 5 dienų mano tylėjimo( aš nepykstu ilgiau, nei 10 min) pasakė,kad gailisi, nori gyventi su manimi..ir viskas..daugiau nieko...Kaip gera būti brandiems:) Viskas vyksta net ir tokiose situacijose ramiau, labiau apgalvotai ir , manau, kad tai ir yra meilė, nors mes nei vienas šio žodžio nebevartojam...tai yra kažkas daugiau..
Tiesiog gera būti ramiai ir suprasti,kad esi nei pirma , nei paskutinė esanti tokioje sitaucijoje.Jog pasaulis nesikeičia vien dėl to, kad pas tave "tragedija". Tiesiog sugebi pakeisti savo požiūrį ir kažkas esantis greta sugeba priimti tai... ne, ne kaip dovaną

