Ar tikrai meilė tęsiasi trejus metus?

[quote=wit,2009 11 11, 11:06]
[quote=Taki,2009 11 10, 10:35]
sveikos mergaitės,

gal tris dienas, o paskui tik tylėjau ir laukiau, kada jis kalbės..Jis po 5 dienų mano tylėjimo( aš nepykstu ilgiau, nei 10 min) pasakė,kad gailisi, nori gyventi su manimi..ir viskas..daugiau nieko...Kaip gera būti brandiems:)

o jei zinai kad ir kiek lauksi tas zmogus neprabils? o paciai pradeti nera nei noro nei jegu..
o jei atsakant i tema- tikiu, kad meile gali trukti visa gyvenima. tik reikia kad abu zmones to noretu. ir kai nesistengia kitas, pasistengti paciam.. tada imanoma viskas
[/quote]


Mergaitės,

viską suprantu ,ką rašot ir tokios abejonės pragyventos nekartą
Kažkas protingas yra pasakęs: " Visi mes laimingi vienodai, o nelaimingi - kiekvienas savaip"
Wit,

šeimoje aš vulkanas, MB- romusis
Sužinojusi apie jo nuotykius, parašiau e-m.Toki be emocijų, tik su faktais. be abejo , jis laukė mano reakcijos ,kai kažkada O aš tylėjau..tai dar labiau, mačiau, jį išmušė iš pusiausvyros. Jis bandė kalbėti taip lyg niekur nieko nebuvo..kol jam neišlaikė nervai ir prabilo ( o ir aš baiminausi,kad neprabils)
Tačiau, tu teisi, būna situacijų ,kada nieko nenori daryti. Tai priklauso nuo abiejų žmonių: kiek jie protingi ir ką pasirenka, kaip sugeba pasverti kas reikalingiau gyvenime. Patikėk, vyrai niekada neperpras moters..tiesiog mes ir esam ta stirpioji ir protingoji lytis ,kuri kai kuriuos vyrus padaro laimingais, nes sugeba pakeisti požiūrį, atleisti,atrodo, neįmanomus dalykus, palaikyti šeimos dvasią sunkais gyvenimo momentais.
Mano atveju, aš irgi rizikavau laukdama ir tylėdama.Kadangi supratau ,kad tie kiti santykiai tęsiasi jau keletą metų ir aš labai nesijaučiau skriaudžiama, vadinasi jie reti ir besibaigiantys ar bent išblėsę, jei iki šiol neišėjo pas kitą. Tiesiog ,leidau nurimti savo protui ir paleidau įvykius:tebūnie, kas bus. Pasti irgi apgalvojau ,ko noriu,ką rinksiuosi,jei sakys ,jog išeina kitur. Stengiausi pakylėti save virš emocijų:0...sakyčiau pavyko:0( tuo ir žavus brandus amžius) Jei tai būtų atsitikę,kai buvo 30 ar 35 ...net įsivaizduoju savo reakciją ir, be abejo, jo atsaką į mano audras...kažin ar būtų viskas gražiuoju pasibaigę.
Nugyvenus kartu 22 m, tikrai nesitiki aistros ir pašėlusių jausmų: tapome draugais, net gi giminėmis
-------------------------
noir1,

labai užjaučiu..tačiau jaunystė irgi turi savo privalumų. Kartais, kaip kažkuri rašė, užtenka išsiskirti trumpam ir suvoki,kad tas žmogus buvo brangus ir reikalingas..
kartais, o taip ir būna, vienos durys užsidaro, kitos atsidaro..Gaila, kad paskendę savo emocijose, mes dažnai tų naujai atsidariusių durų nepamatom.
Nežinau ar galiu paguosti tave, tačiau mano MB niekada apie meilę nekalbėjo, nenešė gėlių, nepasakė "atsiprašau". Kada norėdavau jausmų buvimo pasitvirtinimo, klausdavau pati ir dar traukte ištraukti žodžius "tu protinga, mhm, dar tavo balsas gražus ,mhm,ir mes daug gražių akimirkų išgyvenom" tekdavo.
Kartais sakuda,kartais suvoki,kad jis kitoks nebus...ir pagaliau supranti,kad reikia pakeisti savo požiūrį ir pasaulis aplink tave labai pasikeičia Tik to reikia mokytis...bet verta- patikėkit.
Banalu, bet laikas geriausias gydytojas, jei nebepavyksta kartu gyventi ir susigaudyti jausmuose...jei erzina kito buvimas, žodžiai, emociškai tave gniuždo..
Gerų minčių tau, mergaite

taip, taip. Su laiku viskas keičiasi. netgi jausmai

nu bet gal ne per 9 menesius

priklausomai nuo jausmų ir asmenybių atitikimo vienas kitam
Juk ir siap su vienais zmonemis lengvai ir ilgai bendrauji su kitais kazkodel issiskirai keliai.
Netgi su gerom , atrode, draugem.
Netgi, mama labai labiau myli ,kada kartu gyveni ir kitaip pradedi myleti,kada turi savo vaiku ir gyveni atskirai

teisybe nevisada gaunasi
mano nuomone turetu abu zmones ta meile saugoti .

mano atveju seimoje as viska dariau kad issaugociau o jis nieko praktiskai taip tesesi ilgai bet likui begant pavargau mylet be atsako.

draugai nėra šeimos nariai,kaip antros pusės atsiradimas, darbas, vaikai, kiti draugai, antros pusės draugai, nauji laisvalaikio pomėgiai.
Šima- tai jau vienetas.

Vienetas, kai reikia is isores audras atremti.
kada visur traktuoji seima ,kaip vieneta, susikerta asmenybiniai dalykai ir dazniausiai moteru nuostata(neiskirinat iki kazkurio laiko ir manes) vyrui "tu turi dayti ir elgtis taip ir ne kitaip", nes esi seima ....
o juos tas labai "nukerta"
Maniskis sako: labai vertinu,kad nekabi istisai man ant kaklo. Tiesiog man svarbu jaustis nepersekiojamam. Nors tikrai taip istisai nera, bet isgrynina ta savo pojuti ,kaip iskirtini.
Kiek zmoniu,tiek pojuciu, meiliu ,skausmu.Tame mes brestame ir vieningo recepto nera.

Klaidinga manyti, jog aistra visą laiką liepsnos kaip pažinties pradžioje.

jus labai protingai rasot as visiskai su jumis sutinku nesu labai jauna turiu patirties nelabai noriu atvirauti nes zinau kad yra zmoniu , kurie domisi tuo ka rasau cia
bet sakykit ar viska paleidus ir sutramdzius aistras ir pykti nesijautet emociskai mirus? abejinga absoliuciai viskam?

wit,


buvau abejinga viskam,kol laukiau is MB pasikalbejimo.
Kaip minejau, tieiog neleidau emocijom "imti virsu". Si mano reakcija vyra gerokai ismuse is veziu. neleidau sau saves labai skaudinti- sutaupiau kruva pilkuju lasteliu
Labiau jausdavausi emociskai mirusi, kada anksciau leisdavau selti emocijom, gal net tiksliau butu vadinti saves gailejimosi emocijom.
Kada nusprendi ,kad isgyvensi- taip ir ivyksta
Teigiamu minciu buvo daug, kad ir per prievarta.
Tiesiog esam zmones ir buna visaip.

na pas mane kazkaip tu emociju ne per daugiausiai ir saves negaila kad galiu isgyventi beveik viska-zinau tikiu savimi , nesu priklausoma nei emociskai nei tuo labiau finasiskai tik bijau kad niekada nepraeis tas abejingumas viskam

čia dažniausiai priklauso nuo nusiteikimo bei abieju musu santarves