gal eile ir tesias kiek nori musu atveju po 3m beveik uzgeso manau,ir gest greit pradejo atsiradus suneliui,nes vyras pervargsta nuo vaiko nuo manes o kaip manot kaip as jauciuos nesdama seimos visa junga,ir dar jokios paguodos uzuojautos ir spratimo negaunu is vyro o meiles isvis neber manau,ir as ant tiek pikta ant vyro kad negaliu perlipt per save nebenoriu net stengtis kad jis graziau pradetu elgtis negaliu prieit pabuciuot nebenoriu myletis,beveik nekenciu jo,aisku jei jis pats pradetu graziai elgtis gal ir as taip graziai pradecau po truputi elgtis bet db negaliu......... perdaug skaudino nervino:(o dar pries 2m kai laukiausi sakiau idialesnio vyro nesurasciau>>>>>>>>>>>v kaip viskas gali greit pasikeist brangiosios
Pamenu, visad paniškai bijojau, kad mane vaikinas nustos mylėti, o vat aš jį tai mylėsiu iki grabo lentos. Tačiau atsitiko atvirkščiai. Negaliu sakyti, kad nebemyliu, bet keista nejausti tų drugelių. Mano atveju gal daugiau abejingumo atsirado jam. O gal tai ramybė, net nežinau. Nors man tik 23 m. nesiruošiu skirtis, nors mano mama sako, jei jau jaunystėj taip, tai kas vėliau bus . Kažkaip tikiu, kad galima iš naujo susižavėti tuo pačiu žmogumi, pamatyti jį kitu kampu. Med dar jauni, gyvenimas keisis, keisimės abudu, tai turbūt bus ir pakilimų ir nuosmukių.
Skirtis nenoriu, nes kad ir su kuo pradėčiau santykius, vistiek ateis ta diena, kai suprasiu, jog liko prisirišimas. O dabartinis vaikinas yra atsakingas, pareigingas, nuoširdus, įdomus, protingas, talentingas, ypač siekiantis tikslų, tad manau, kad ateitis su juo turėtų būti saugi, tvarkinga ir darni. Nenoriu rizikuoti ir prasidėt su bile kuo, kas ta aistra, jei vistiek įpusėjus santykiams pradedama atsižvelgti, kiek kuris uždirba, ar jis geras tėvas, ar sutaria su uošviais ir pan. Ta aistra natūraliai lieka antraplanė. Dabartinis draugas turėtų būti geras vyras (aišku, velniai žino, kartais žmonės nebeatpažįstamai pasikeičia). Žodžiu, mąstau pragmatiškai, į priekį
Nu dabar, laukiu puolimo
Skirtis nenoriu, nes kad ir su kuo pradėčiau santykius, vistiek ateis ta diena, kai suprasiu, jog liko prisirišimas. O dabartinis vaikinas yra atsakingas, pareigingas, nuoširdus, įdomus, protingas, talentingas, ypač siekiantis tikslų, tad manau, kad ateitis su juo turėtų būti saugi, tvarkinga ir darni. Nenoriu rizikuoti ir prasidėt su bile kuo, kas ta aistra, jei vistiek įpusėjus santykiams pradedama atsižvelgti, kiek kuris uždirba, ar jis geras tėvas, ar sutaria su uošviais ir pan. Ta aistra natūraliai lieka antraplanė. Dabartinis draugas turėtų būti geras vyras (aišku, velniai žino, kartais žmonės nebeatpažįstamai pasikeičia). Žodžiu, mąstau pragmatiškai, į priekį
Nu dabar, laukiu puolimo
QUOTE(dewofsoul @ 2013 06 09, 19:54)
Pamenu, visad paniškai bijojau, kad mane vaikinas nustos mylėti, o vat aš jį tai mylėsiu iki grabo lentos. Tačiau atsitiko atvirkščiai. Negaliu sakyti, kad nebemyliu, bet keista nejausti tų drugelių. Mano atveju gal daugiau abejingumo atsirado jam. O gal tai ramybė, net nežinau. Nors man tik 23 m. nesiruošiu skirtis, nors mano mama sako, jei jau jaunystėj taip, tai kas vėliau bus . Kažkaip tikiu, kad galima iš naujo susižavėti tuo pačiu žmogumi, pamatyti jį kitu kampu. Med dar jauni, gyvenimas keisis, keisimės abudu, tai turbūt bus ir pakilimų ir nuosmukių.
Skirtis nenoriu, nes kad ir su kuo pradėčiau santykius, vistiek ateis ta diena, kai suprasiu, jog liko prisirišimas. O dabartinis vaikinas yra atsakingas, pareigingas, nuoširdus, įdomus, protingas, talentingas, ypač siekiantis tikslų, tad manau, kad ateitis su juo turėtų būti saugi, tvarkinga ir darni. Nenoriu rizikuoti ir prasidėt su bile kuo, kas ta aistra, jei vistiek įpusėjus santykiams pradedama atsižvelgti, kiek kuris uždirba, ar jis geras tėvas, ar sutaria su uošviais ir pan. Ta aistra natūraliai lieka antraplanė. Dabartinis draugas turėtų būti geras vyras (aišku, velniai žino, kartais žmonės nebeatpažįstamai pasikeičia). Žodžiu, mąstau pragmatiškai, į priekį
Nu dabar, laukiu puolimo
Skirtis nenoriu, nes kad ir su kuo pradėčiau santykius, vistiek ateis ta diena, kai suprasiu, jog liko prisirišimas. O dabartinis vaikinas yra atsakingas, pareigingas, nuoširdus, įdomus, protingas, talentingas, ypač siekiantis tikslų, tad manau, kad ateitis su juo turėtų būti saugi, tvarkinga ir darni. Nenoriu rizikuoti ir prasidėt su bile kuo, kas ta aistra, jei vistiek įpusėjus santykiams pradedama atsižvelgti, kiek kuris uždirba, ar jis geras tėvas, ar sutaria su uošviais ir pan. Ta aistra natūraliai lieka antraplanė. Dabartinis draugas turėtų būti geras vyras (aišku, velniai žino, kartais žmonės nebeatpažįstamai pasikeičia). Žodžiu, mąstau pragmatiškai, į priekį
Nu dabar, laukiu puolimo
Manau kad visas pas tave gerai. Tiesiog pas tave labiau išvystyta loginė mąstymo dalis o ne emocinė. Nu tiesiog ne visiems duota jausti meile ir didelius jausmus ilgai . O ilgainiui prisirišimą galimą labai gražiai įvilkti ir laimingai gyventi.
QUOTE(dewofsoul @ 2013 06 09, 20:54)
Pamenu, visad paniškai bijojau, kad mane vaikinas nustos mylėti, o vat aš jį tai mylėsiu iki grabo lentos. Tačiau atsitiko atvirkščiai. Negaliu sakyti, kad nebemyliu, bet keista nejausti tų drugelių. Mano atveju gal daugiau abejingumo atsirado jam. O gal tai ramybė, net nežinau. Nors man tik 23 m. nesiruošiu skirtis, nors mano mama sako, jei jau jaunystėj taip, tai kas vėliau bus . Kažkaip tikiu, kad galima iš naujo susižavėti tuo pačiu žmogumi, pamatyti jį kitu kampu. Med dar jauni, gyvenimas keisis, keisimės abudu, tai turbūt bus ir pakilimų ir nuosmukių.
Skirtis nenoriu, nes kad ir su kuo pradėčiau santykius, vistiek ateis ta diena, kai suprasiu, jog liko prisirišimas. O dabartinis vaikinas yra atsakingas, pareigingas, nuoširdus, įdomus, protingas, talentingas, ypač siekiantis tikslų, tad manau, kad ateitis su juo turėtų būti saugi, tvarkinga ir darni. Nenoriu rizikuoti ir prasidėt su bile kuo, kas ta aistra, jei vistiek įpusėjus santykiams pradedama atsižvelgti, kiek kuris uždirba, ar jis geras tėvas, ar sutaria su uošviais ir pan. Ta aistra natūraliai lieka antraplanė. Dabartinis draugas turėtų būti geras vyras (aišku, velniai žino, kartais žmonės nebeatpažįstamai pasikeičia). Žodžiu, mąstau pragmatiškai, į priekį
Nu dabar, laukiu puolimo
Skirtis nenoriu, nes kad ir su kuo pradėčiau santykius, vistiek ateis ta diena, kai suprasiu, jog liko prisirišimas. O dabartinis vaikinas yra atsakingas, pareigingas, nuoširdus, įdomus, protingas, talentingas, ypač siekiantis tikslų, tad manau, kad ateitis su juo turėtų būti saugi, tvarkinga ir darni. Nenoriu rizikuoti ir prasidėt su bile kuo, kas ta aistra, jei vistiek įpusėjus santykiams pradedama atsižvelgti, kiek kuris uždirba, ar jis geras tėvas, ar sutaria su uošviais ir pan. Ta aistra natūraliai lieka antraplanė. Dabartinis draugas turėtų būti geras vyras (aišku, velniai žino, kartais žmonės nebeatpažįstamai pasikeičia). Žodžiu, mąstau pragmatiškai, į priekį
Nu dabar, laukiu puolimo
O kas bus jei sutiksite meile, aistra raunancia stoga?
O jis jus myli, ar kaip ir jus pragmatiskas?
QUOTE(Moonte @ 2013 06 11, 14:19)
O kas bus jei sutiksite meile, aistra raunancia stoga?
O jis jus myli, ar kaip ir jus pragmatiskas?
O jis jus myli, ar kaip ir jus pragmatiskas?
Jau galima sakyti perėjau šitą. Mano geriausias draugas vienu metu buvo pradėjęs mane traukti, atrodo, ojojoi, įsimylėjau, bet vėl pagalvojau iš tos loginės pusės, kad ir jis kažkada bus toks, koks man dabar yra mano vaikinas.
Be to, kad ir kokios aistros užeina, kažkaip jaučiasi, kas mano žmogus. Kad mane labiausiai prajuokina, kas mane myli tokią, kokia esu ir pan.
Nu aš nesu tas žmogus, kur nemato minusų. Kad ir kaip būčiau įsikliopinus, visad matau, kodėl man "išeis" ir "neišeis" su tuo žmogum. Kaip kažkas mane teisingai suprato, turiu aš tą užslėptą pragmatiškumą
QUOTE(Babaushe @ 2005 05 03, 13:56)
Sveikos mielosios,
seniai nebuvau atlindus. Pavasariniai projektai ir darbu kiekis olialia buvo uzspaudes. Tai stai norejau jusu paklaust. ar tikrai tas fantasmagoriskas dalykelis meile tesias tik trejus metus, o paskui lieka tik bendras gyvenimas (bendri namai, vaikai, biudzetas, laisvalaikis draugai) bet sirdys jau nebebendros. Negi tikrai taip ir turi buti?? Negi? Nesinori tiket, bet aplink viskas tik tai ir teliudyja
seniai nebuvau atlindus. Pavasariniai projektai ir darbu kiekis olialia buvo uzspaudes. Tai stai norejau jusu paklaust. ar tikrai tas fantasmagoriskas dalykelis meile tesias tik trejus metus, o paskui lieka tik bendras gyvenimas (bendri namai, vaikai, biudzetas, laisvalaikis draugai) bet sirdys jau nebebendros. Negi tikrai taip ir turi buti?? Negi? Nesinori tiket, bet aplink viskas tik tai ir teliudyja
Nesamone! Su laiku ir pastangomis meile ir harmonija tik auga ir skleidziasi! Bet tik su tinkamu zmogumi.
QUOTE(krista b @ 2013 06 05, 14:42)
kai laukiausi sakiau idialesnio vyro nesurasciau>>>>>>>>>>>v kaip viskas gali greit pasikeist brangiosios
O as maniau, kad cia tik man taip
Nezinau, ar meile trunka trejus metus, bet nekurstoma aistra - tikrai. Santykiai yra darbas, juos reik puoselet. Bet yra bet. Labai daug priezasciu, kodel zmoniu santykiai griuna, tad Beigbederis tik is dalies teisus.
QUOTE(dewofsoul @ 2013 06 09, 20:54)
Pamenu, visad paniškai bijojau, kad mane vaikinas nustos mylėti, o vat aš jį tai mylėsiu iki grabo lentos. Tačiau atsitiko atvirkščiai. Negaliu sakyti, kad nebemyliu, bet keista nejausti tų drugelių. Mano atveju gal daugiau abejingumo atsirado jam. O gal tai ramybė, net nežinau. Nors man tik 23 m. nesiruošiu skirtis, nors mano mama sako, jei jau jaunystėj taip, tai kas vėliau bus . Kažkaip tikiu, kad galima iš naujo susižavėti tuo pačiu žmogumi, pamatyti jį kitu kampu. Med dar jauni, gyvenimas keisis, keisimės abudu, tai turbūt bus ir pakilimų ir nuosmukių.
Skirtis nenoriu, nes kad ir su kuo pradėčiau santykius, vistiek ateis ta diena, kai suprasiu, jog liko prisirišimas. O dabartinis vaikinas yra atsakingas, pareigingas, nuoširdus, įdomus, protingas, talentingas, ypač siekiantis tikslų, tad manau, kad ateitis su juo turėtų būti saugi, tvarkinga ir darni. Nenoriu rizikuoti ir prasidėt su bile kuo, kas ta aistra, jei vistiek įpusėjus santykiams pradedama atsižvelgti, kiek kuris uždirba, ar jis geras tėvas, ar sutaria su uošviais ir pan. Ta aistra natūraliai lieka antraplanė. Dabartinis draugas turėtų būti geras vyras (aišku, velniai žino, kartais žmonės nebeatpažįstamai pasikeičia). Žodžiu, mąstau pragmatiškai, į priekį
Nu dabar, laukiu puolimo
Skirtis nenoriu, nes kad ir su kuo pradėčiau santykius, vistiek ateis ta diena, kai suprasiu, jog liko prisirišimas. O dabartinis vaikinas yra atsakingas, pareigingas, nuoširdus, įdomus, protingas, talentingas, ypač siekiantis tikslų, tad manau, kad ateitis su juo turėtų būti saugi, tvarkinga ir darni. Nenoriu rizikuoti ir prasidėt su bile kuo, kas ta aistra, jei vistiek įpusėjus santykiams pradedama atsižvelgti, kiek kuris uždirba, ar jis geras tėvas, ar sutaria su uošviais ir pan. Ta aistra natūraliai lieka antraplanė. Dabartinis draugas turėtų būti geras vyras (aišku, velniai žino, kartais žmonės nebeatpažįstamai pasikeičia). Žodžiu, mąstau pragmatiškai, į priekį
Nu dabar, laukiu puolimo
Na žinokit skaitau ir galvoju kokia jūs teisi. Ir aš panašiai stengiuosi mastyti, nors šiuo metu tai tas yra labai sunku. Beje 3 metai mums tuoj atrodo ir myliu, bet turim jau kurį laiką nemažų finansinių problemų ir tas labai slegia abu. Tai ir santykiai atrodo nebe tokie... Bet vis galvoju, kad nereikia niekur skubėti, reikia sulaukti, kol išspręsim problemas ir tada žiūrėti, kas bus. Šiaip norime ir šeimos, ir visko, bet kai tokios problemos, tai atrodo net kibirkštėlių nebėra. Bet gal viskas išsispręs?
Mergaites abi paskutines teisios. As prisiklausiau per metu metus (mes jau gerokai ilgiau negu 3 kartu) puolimo is visu pusiu kodel as nesiskiriu ir kenciu kai viskas nebuvo taip jau labai gerai. tipo savo gyvenima gadinu, o veliau jau ir vaiko, ir pati galvojau kodel, nors priezastys ir buvo rimtos, bet ka galiu pasakyti.... kazkur, kazkada matyt ivyko luzis ir kitokia negu pradzioj bet visgi meile vel pabudo. tokia rimtesne kazkokia, grynesne, patikrinta nu as baisiai laiminga dabar
esu beveik tikra kad vel krisim ir lipsim is tu duobiu ir kai jose, niekada nebusiu tikra ar nedarau klaidos, bet as nemanau kad yra pora kuri be ju isgyvena. as realiste-jei turit patikimus vyrus, neskubekit skirtis.
esu beveik tikra kad vel krisim ir lipsim is tu duobiu ir kai jose, niekada nebusiu tikra ar nedarau klaidos, bet as nemanau kad yra pora kuri be ju isgyvena. as realiste-jei turit patikimus vyrus, neskubekit skirtis.
Cha!
O aš tikiu, kad yra tokių žmonių, su kuriais gaunasi "chemija" (nors chemija - čia nelabai tinka, aistra irgi nevisai tas žodis, meilė - skamba pernelyg švelniai...) visą gyvenimą.
Turiu pagrindo tuo tikėti.
Ir nesvarbu kiek tęsiasi santykiai: metus, du, tris ar šešis, ir kiek nebūta kartu: metus, tris, dešimt..
Kažkaip mistiškai kraujas grąžina į pradžios aistros būseną, po kurios seka bemaž mirtis, po to jaukias gyvenimai, jaukiasi protai, jausmai nebeklauso, užtat randas nežmoniškas impulsas ir energija gyventi, tvarkytis, siekti ir kurti.
Net nelabai svarbu kaip, bet su aiškiu žinojimu, kad bus viskas gerai.
O aš tikiu, kad yra tokių žmonių, su kuriais gaunasi "chemija" (nors chemija - čia nelabai tinka, aistra irgi nevisai tas žodis, meilė - skamba pernelyg švelniai...) visą gyvenimą.
Turiu pagrindo tuo tikėti.
Ir nesvarbu kiek tęsiasi santykiai: metus, du, tris ar šešis, ir kiek nebūta kartu: metus, tris, dešimt..
Kažkaip mistiškai kraujas grąžina į pradžios aistros būseną, po kurios seka bemaž mirtis, po to jaukias gyvenimai, jaukiasi protai, jausmai nebeklauso, užtat randas nežmoniškas impulsas ir energija gyventi, tvarkytis, siekti ir kurti.
Net nelabai svarbu kaip, bet su aiškiu žinojimu, kad bus viskas gerai.
QUOTE(fjorė @ 2013 11 02, 20:25)
Cha!
O aš tikiu, kad yra tokių žmonių, su kuriais gaunasi "chemija" (nors chemija - čia nelabai tinka, aistra irgi nevisai tas žodis, meilė - skamba pernelyg švelniai...) visą gyvenimą.
Turiu pagrindo tuo tikėti.
Ir nesvarbu kiek tęsiasi santykiai: metus, du, tris ar šešis, ir kiek nebūta kartu: metus, tris, dešimt..
Kažkaip mistiškai kraujas grąžina į pradžios aistros būseną, po kurios seka bemaž mirtis, po to jaukias gyvenimai, jaukiasi protai, jausmai nebeklauso, užtat randas nežmoniškas impulsas ir energija gyventi, tvarkytis, siekti ir kurti.
Net nelabai svarbu kaip, bet su aiškiu žinojimu, kad bus viskas gerai.
O aš tikiu, kad yra tokių žmonių, su kuriais gaunasi "chemija" (nors chemija - čia nelabai tinka, aistra irgi nevisai tas žodis, meilė - skamba pernelyg švelniai...) visą gyvenimą.
Turiu pagrindo tuo tikėti.
Ir nesvarbu kiek tęsiasi santykiai: metus, du, tris ar šešis, ir kiek nebūta kartu: metus, tris, dešimt..
Kažkaip mistiškai kraujas grąžina į pradžios aistros būseną, po kurios seka bemaž mirtis, po to jaukias gyvenimai, jaukiasi protai, jausmai nebeklauso, užtat randas nežmoniškas impulsas ir energija gyventi, tvarkytis, siekti ir kurti.
Net nelabai svarbu kaip, bet su aiškiu žinojimu, kad bus viskas gerai.
Skamba kaip iš pasakos jei tikrai taip būna, tai linkiu visoms mums to
Labai dažnai paklausius aplinkinių, paskaičius tokių knygų pradedi savęs klausti "Na tai kada čia jau pabaiga? Kada prasidės "kančios" metas?". Aš taip irgi galvojau galvojau, kol supratau, kad nėra nieko kvailiau kaip tokie pavyzdžiai ir pasakymai. Esi su žmogumi, tau gera su juo, tai ko čia tuos metus skaičiuoti? Ir kai nustoji skaičiuoti ir dėliotis pagal tas taisykles: tiek laiko draugaujam, po tiek tuokiamės, po tiek vaikus gimdom, po tiek namą statom ir panašiai, gyvenimas tampa gražesnis