Jodinėjimas

Aš irgi ilgai galvojau, kad laikytis reikia už pavadžių. Nu už ko gi daugiau? Dar tik bandau mokintis risčiuoti, man labai sunku. Pasižiūriu į kitus - kilnojasi lengviausiai. O aš ant žirgo, kaip bulvių maišas

Už balno priekio. Tikrai ne už pavadžių... Įsivaizduokit vidutinį 60 kg žmogų, visu svoriu pakibusį ant arklio dantų, dantenų, žandikaulio - arklys neakmeninis, nors ir neparodo skausmo. O neparodo todėl, kad yra gyvūnas-grobis, tokia jo natūra, jo paties nelaimei. Nesvarbu pradedantys ar ne - visi turėtų mąstyti jautriau..

Nu o kaip laikytis už balno priekio? Juk abi rankos užimtos pavadžiais. Kojomis juk irgi neapsivysi arklio aplink

Nu labai jau cia gera diskusija - už kolaikytis. Už nieko nereikia laikytis, kaip ir dviračiu važiuojant. Juk ne už vairo laikaisi, o vairu vairuoji, ir ne kojomis dvirati apimi. Laikaisi tik lygsvara, o kol jos nerandi, tai niekas nepadės. Taip ir ant arklio. O už balno laikymasis tai daugiau psichologinis laikymasis, juk saugiau jautiesi, kai galvoji, kad laikaisi. O šiaip tai yra pati jojimo pradžia ir pagrindų pagrindai, kurių nežinant net lipti ant arklio turėtų būti draudžiama.
Papildyta:
O šiaip tai vilniečiams eilinį kartą pasisekė, nes galiu juos pakviesti į naują žirgyną papramogauti. Ir pasiūlymas šis būtent tiems, kurie dar nėra sėdėję ant arklio, bet galvoja, kad kada nors norėtų pabandyti, arba vieną kartą kaime sėdėjo, arba dar nežino už ko laikytis, bet gal norėtų visdėlto išsiaiškinti. Reguliarių treniruočių šiuo metu dar nesiūlau, bet jojimo pradžiamokslį ir jojimo pramogas galiu. Šiaip stengiuosi diegti naują požiūrį į pramogas su žirgais ir įrodyti kad tai ne tik jojimas. Juk be pramogų "ant žirgo" dar yra pramogos "šalia žirgo". Taigi kviečiu su šeima ir vaikais arba su draugų kompanija pramogauti naujame, jaukiame, privačiame žirgyne, kviečiu net ir tuos kurie niekada žirgais nesidomėjo, kviečiu tiesiog maloniai pralesti laiką.
Tai jeigu intriguoja, rašom čia arba AŽ dar geriau.

Pavadžius galima laikyti viena ranka, o kita laikytis. BET - čia toks didelis bet - jeigu dar reikia už kažko laikytis, toks žmogus nelabai turėtų dar imti pavadžius išvis.. T.y. jis turėtų joti ant arklio, laikomo ant kordo, ratu - o pavadžiai gali būti visai numesti, arba prilaikomi visiškai laisvi už paties galo.

Tikrai - patikėkit - jei yra poreikis laikytis, tai pavadžių niekaip nelaikysit kaip reikia - švelniai ir jautriai - bet kurią akimirką neišlaikę pusiausvyros trenksit arkliui per burną...

Na o jei tas poreikis, kaip minėjo - toks daugiau psichologinis, tuomet galima laikytis ir kartu su pavadžiais už balno. Jojant ratu apie trenerį pavadžių visai nereikia tąsyti į šonus ir nieko su jais daryt - galima pasiimti reikiamą ilgį, ir su tom pačiom rankom įsikibti balno. Paskui balno galima prisilaikyti jau vos vienu pirštuku, ir vis stengtis likti vien tik ant pusiausvyros.

Geras treneris pradedantiesiems duotų daug pratimų raumenims ir pusiausvyrai lavinti. Raumenis tai reikia kaikur įtempti, kaikur atpalaiduoti, o kaikur IŠtempti. Raitelio poza yra daug nenatūralesnė žmogui, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio... Jei pradėdami sėdite patogiai kaip kėdėje - jeigu josite daugiau, kadanors atrasite jog tai visai nepanašu į tikrąją sėdėseną... O pusiausvyrai lavinti yra pratimai ant kordo visai be pavadžių, išskėstomis, iškeltomis, sudėtomis už nugaros ir pan rankomis, išskėstomis, sudėtomis ant arklio nugaros kojomis, užmerktomis akimis ir t.t.

Reikia nemažai pamatyti ir patirti, kol imi skirti kas per treneriai ir arkliai yra, su kuriais tenka susidurti.. Ir kaip žinia žmonės pasirenka skirtingai. Tame nieko šiaip jau blogo - svarbiausia jeigu yra mąstoma ir savo galva

Sėkmės paieškose
Papildyta:
Va aš jums duosiu paprastą pavyzdį - įsivaizduokite mezgančią senutę supamoje kėdėje - tarkim ji supasi Kūnu ji seka kėdės judesį - tai viena. Rankomis ji laiko virbalus ir mezga - tai jau visiškai atskira sistema ir veiksmas. Jei ji neišlaikytų pusiausvyros - kibtis į virbalus būtų visiškai beprasmiška

Tai va panašiai reikia galvoti ir jojant. Geriausia išvis įsivaizduoti, kad žąslai žirgo burnoje yra stikliniai - t.y. jei juos stipriai arba staigiai patempsit, jie suskils ir visiškai nutrūks, tuomet prarasit savo atramos tašką ir bus dar blogiau. Taigi ar žirgui suklupus, ar pačiam praradus pusiausvyrą reikia stengtis pavadžius kuo labiau paduoti, o ne imti į save (nors toks instinktas, jį reikia nugalėti). Na, o valdant žirgą reikia visus rankų judesius daryti tolygiai, pereinamai, palaipsniui - nieko staigaus.

Kad ir ant kordo, juk žingsneliu dar viskas aišku su pusiausvyra. O kaip risčia ar zovada?

Plius mūsų treneris visos pamokos nepralaiko ant kordo, tik dalį, visą kitą laiką pačiam duoda vadeles į rankas

Tai juk jokio skirtumo,ar riscia ar zovada,vistiek laikaisi kojom.Pamenu kai as mokinausi joti,tai balnakilpiu niekas nedave ir rankos visada budavo i sonus.Trenere ant kordo ir riscia ir zovada varydavo.Kiek atgaminu vaizdus,tai visi kas bande laikytis uz pavadzio sekmingai nusidrebdavo zemen.Ir aplamai,nu nesugalvociau laikytis uz jo,juk balnas yra,karciai ir be to juk skauda arkliui

Aš apie risčią ir zovadą ir kalbėjau. Ant kordo pavadžių laikyt nereik

Vadelėmis vežime pakinkytą arklį valdo Jojant yra pavadžiai

Papildyta:


Na kojom tai nereikia irgi laikytis - tiesiog vien pusiausvyra...

Tas pradedančiųjų mokymas be kilpų jau yra praktiškai atgyvenęs, nors Lietuvoje tą metodą labai dar propguoja (bet Lietuviai geru jojimo sporto išsivystymu ar tradicijomis toli gražu nepasižymi)... Nes nors ir ugdo pusiausvyrą, per tai įgyjama ydų (kaip pvz kibtis kojomis), kurias vėliau dar sunkiau išgyvendinti, nei mokytis iš naujo. Taip pat egzistuoja ir daug kitų netinkamų pastabų - kulną žemyn - arba dar geriau - pirštus aukštyn - išties reikia leisti pačią koją, kelį žemyn - nuo svorio kulnas pats nusileidžia, o pirštus laiko kilpa... Mokymas leisti priverstinai kulną sutraukia tuos blauzdų raumenis, kurie šiaipjau atvirkščiai - turi būti ištempti...

Yra didelis skirtumas ar esi teisingai nuo pradžių užvestas ant kelio ir palaipsniui įgyji gerą sėdėseną, ar tiesiog esi brukamas į rėmą, auginiesi daug nereikiamų raumenų ir kankiniesi paskui, nes realiai jie turėtų būti atpalaiduoti ir ištempti...

Nors man teko dar "geresnis" pradinio mokymosi variantas - pačioje pradžioje reikėjo joti be balno, kai risčiavom pilnai ir valdėm žirgą - gavom balną (dar priedo patį nepatogiausią, kietą kaip medis) be kilpų, kai jojom be kilpų ala "gerai" - gavom jas. Tai pasekmės yra iki šiol ir dar ilgas kelias gautoms ydoms naikinti

Shyna mano kaip tik 38 dydis
tik ka pradejau mokintis jodinetis
priglausciau tuos batus

P.s kuriam zirgyne jodineji ?

as paskaiciau apie patarimus kaip laikytis
tai man pati trenere sake laikytis pusiausvyra ir kojomis
pirma pamoke kaip valdyt zirga, paskui pavedziojo po miska, ir tada gryzom i aptvara mokintis
ir kaip Shyna sake zirgas nenori su manim risciuoti jaucia arkliukas kad nemoku tai tinginiauja
man irgi labai gaila laikyt uz tu pavadziu, bet pati trenere mokino kad vairuto reik pavadziais , na dar galima kojom bet kazkodel ji man akcentavo pavadzius.
tai kaip ant tos virves trenere laike zirga ir jis bego ratu , is pradziu nezinodama bandziau laikytis uz pavadziu, bet atvirkstine reakcija gavos pradejo stot zirgas, muistytis,
Tai gavo trenere ji ragina o as stabdau. ir dar zaloju ji
Tai paskui laikiaus laisvai abiem rankom uz pavadziu, ir viena ranka uz karciu arba balno. Pradzioj kai pradejo tik risciuot galvojau kad isskrisiu is to balno, pedos pastoviais is balnakilpiu krito, kol trnere sako jos nieko nepadeda cia labiau psichologinis aspektas , bet po kokiu 20 ratuku ziuriu kad jau lengviau issilaikyti.

Zodziu labai patiko, ir sunkiau nei atrode man is pradziu bet kaip sakant daug dirbant pasieksim kad jaustu malonuma ir zirgas ir as

Man ir taip pat buvo, kai pirmus kartus bandžiau risčiuot Dabar šiek tiek pramokau, tai geriau sekasi (žinoma su kilpom). Su kilpom tai dar nieko. Pabandėm be kilpų parisčiuot ir išskridau iš balno , antrąkart bandėm ir vėl tas pats...


Papildyta:
Bet šaunu, kad patiko Svarbiausia juk noras

Labai teisingi pastebėjimai. Ir norėčiau patarti kuo daugiau kalbėti su treneriu. Esu įsitikinęs, kad raitelis turi žinoti ką daryti, kaip daryti, ir kodėl būtent taip, koks tikslas ir kokia priežastis. Labai svarbu praktika ir nemažiau svarbu teorinis žinojimas. Ir dar labai svarbu pasigilinti į tokius labai dažnai ignoruojamus dalykus, kaip arklio ir raitelio psichologija, baimės ir netikrumo priežastis ir pasekmes, žirgo anatomiją ir amunicijos mechaniką.