Jodinėjimas

Laba vakarą

Pirmiausiai noriu atsiprašyti visų, kas kreipėtės dėl treniruočių - negalėjau susisiekti, mano tel. laikinai neleidžia man skambinti
Naujienos tokios - deja, laisvų vietų nebeturiu, pilnas užimtumas jau... Gali būti, kad dar treniruosiu ir kitame žirgynėlyje šalia Vilniaus, tad jei taip bus, tuomet pranešiu čia dėl jojimo

kvazi, dėl poniuko tai pamėgink Grybų dvaro žirgynėlį, poniukas ten labai mielas Kreipkis tel. 8 685 53037

Penktadieni , suprantu, ką turi omeny, bet "per gerai" sedėti vien dėl įsiuvų tikrai negresia Nebent kas nors priklijuotų prie balno Koks bebūtų inventorius, jis, deja, iš žmogaus geresnio raitelio nepadarys.

Gal kas galėtų tiksliai ir konkrečiai surašyti pirminį instruktažą pirmą kartą ant žirgo sėdinčiam žmogui?

Nuo ko pradėti?
Mano praktika tokia - pirmiausia supažindinti raitelį su žirgu nuo žemės, leisti "apsiuostyti". Paprastai žmonėms būna baisoka ateiti iškart prie pabalnoto žirgo ir sėsti ant jo. Pats žirgo valymo, balnojimo procesas leidžia geriau pažinti gyvūną, pamatyti, kokia jo natūra, sužinoti daugiau apie tai, kas ir kodėl yra ant jo kraunama.
Idealu, jei ant žirgo lipama nuo kokio nors aukštesnio paviršiaus, pvz. kedutės ar pan. Pirmąkart ant žirgo sėdančiam žmogui tikrai nebūna lengva užlipti nuo žemės. O ir arkliukui nemalonu, kai jį vis bakina koju pirštais į šoną, mėgindami įkišti koją į kilpą, ar tysia į vieną pusę, mėgindami prisitraukti prie balno. Todėl dažnai galim pamatyti, kaip arklys pradeda muistytis arba eiti tolyn, o raitelis kabo tarp žemės ir dangaus

Tad pirmiausiai treneris turėtų laikyti žirgą, o raitelis stato kairę koją į kilpą, viena ranka prisilaiko už karčių ar balno priekio, kita - už balno galo, kelia dešinę koją per arklį ir lengvai nusileidžia į balną. Pabrėžiu - lengvai nusileidžia, neįkrenta kaip bulvių maišas, pagailėkim arklių nugarų

Tada - kilpos. Į jas reikėtų remtis plačiausia pėdos vieta - puspirščiais.

Sėdėsena - sėdėti reikia kuo arčiau balno priekio, giliausioje balno vietoje. Ne ant balno galo Šlaunys, blauzdos nuleidžiamos po savimi, t.y., nekišamos nei į priekį, nei atgal. Kulnas lengvai patraukiamas žemyn, kad būtų kiek žemiau, nei kojų pirštai. Tai reikalinga tam, kad sėdėsena būtų gilesnė, ir kad nepamestumėte kilpų ar kad pėda pro jas nepraslystu. Šlaunys ir keliai turi būti švelniai prigludę prie balno, o blauzdos lengvai kabėti šalia arklio, nesikabinant į jį.
Rankos - atpalaiduotos, šiek tiek sulenktos ties alkūnėmis, ir lengvai laikomos šalia arklio kaklo, priešais balną, kiekviena ranka savo kaklo pusėje.
Nugara turi būti tiesi, su išlinkimu ties pusiauju. Pečiai nuleisti žemyn. Kas lankėt šokius ar gimnastikas, ir esate trenerių atkankinti dėl laikysenos, žinot, apie ką aš
Smakras pakeltas - mistinis dalykas, padedantis sėdėti tiesiau

Turėtumėte atrodyti maždaug taip

Taigi, pradedame judėti Dažniausiai galime pamatyti, kad arkliui tik pradėjus judėti, raitelis iškart suglemba, palinksta į priekį, susiriečia, kuprinasi. Reikia nepamiršti, kad toks pasvirimas į priekį - pats pavojingiausias dalykas, nes arkliui padarius staigesnį judesį, pvz. sustojus ar pasukus į šoną, labai lengva taip ir nusiversti pro priekį. Todėl svarbu, kad raitelis visuomet išliktų tiesus, kiek pasitempęs į viršų (tačiau neįsitempęs ir nesusikaustęs).
Jojant žingsniu, stengiatės išlaikyti nuleistas kojas, kulnus, tiesius pečius, o juosmo lengvai juda kartu su siūbuojančiu arklio žingsniu.

Toliau jau viskas priklauso nuo trenerio ir jo treniravimo...
Aš paprastai, kaip jau rašiau anksčiau, pradedu nuo pratimų, kurie padeda žmogui laisviau pasijusti balne, pratampyti reikiamas raumenų grupes ir pan.

Sėkmės besimokant

Ačiū už tokius išsamius patarimus. Aš nebūčiau aš, jei dar nepaklausčiau Per pirminį instruktažą (kalbu apie mėgėjus jojikus, kuri į žirgyną atvyksta papramogauti, o ne mokytis) būtina nupasakoti, kaip valdyti žirgą, ką daryti įvairiose situacijose ir ko nedaryti?

Na, mokymasis nuo jojimo kaip ir nelabai atsiejama Pramogauti ant žirgo reikia mokėti, vis tik gyvas daiktas su savo nuomone, todėl esminis instruktažas yra būtinas tiek norintiems pastoviai lankyti, tiek atėjusiems vienam kartui.

Taip, taip, sutinka, instruktažas visiems būtinas. Tiesiog manau jis skiriasi tiems, kurie į žirgyną užsuka pro šalį važiuodami 15 minučių pajoti (nors man labiau skamba "pasedėti" ant žirgo) ir tiems, kurie ateina rimtai nusiteikę nuosekliai lankyti treniruotes. Taigi, man labiau reiktų instruktažo tiems "nerimtiems raiteliams"

Na, jei planuojat joti tik 15min., vieną kartelį, tai daug maž viską ir aprašiau anksčiau sėdėti tiesiai, kojos priglaustos prie arklio, bet neįsikibusios į jį, rankos ramios (ypač, jei jums duos laikyti pavadžius). Greičiausiai jus tiesiog pavedžios treneris ar žirgyne jojančios merginos, tad nieko daugiau labai žinot ir nereiks...
Nepamirškit paprašyti šalmo prieš sėdant ant arklio Tiesa, normaliuose žirgynuose jį turėtų ir taip duoti.

Po truputį mokomės ir mes su dukra (10 m.) jodinėti. Internete radau tokią knygą: Sally Svift. Jojimo pagrindai.
Norėjau paklausti, gal kas gali pakomentuoti, ar ta knyga verta dėmesio.

šiek tiek verta, bet daugiau dirbant reguliariai ir darant pagal ją. O vien pasiskaitymui tai neitin vertinga

Turbūt žirgynas žirgyui nelygu. Kiekviename iš jų yra sava tvarka, kaip jau supratau. Praktikavausi vasarą viename iš jų, gaila nesu buvusi kituose žirgynuose - būtų labai įdomu palyginti. Pati nejojanti, tad labai suprasdavau tuos pirmą kartą sėdančius ant žirgo. Tačiau pas mus su turistais dirbdavo tik jojimo intruktoriai, ne treneriai. Ir visi instruktoriai taikydavo savo metodikas. Vienas jų versdavo lipti ant žirgo nuo žemės, parodydavo kaip valdyti žirgą vadelėmis ir paleisdavo aikštėje Tuo tarpu ne kartą priekaištavo man, kodėl nesuteikiu žmonėms tinkamo instruktažo ir nepaleidžiu vienų, o vedžioju (jie to paprašo). Tai va, galvoju "specų" paklausiu, kas yra tas tinkamas instruktažas

Čia jau reikia nusistatyti kas yra instruktažas ir kda prasideda mokymasis. Labai jau daug yra tokių specų, kurių "nereikia vedžiuoti", kuriuos tas net įžeidžia. Juk jie jau joję ir jau gali patys, o pasirodo, kad trečią karta sėdi ant arklio, o prieš tai sėdėjo po dešimt min. Tai atseit duok man instruktažą, kur čia jam reikia įspirti ir kur patempti, kad galėčiau zovada pasileisti, kaip per teliką mačiau.
Jeigu pramogaujam, tai aiškinam, kaip sėdėti,ką jausti ir į ką dėmesį atkreipti, pasistenkim išsklaidyti nepagrįstas baimes, paaiškinkim ko reikia vengti ir kaip naujokas turėtų arklį patausoti. O dėl valdymo ar savarankiško jojimo jokie istruktažai nepadės, jei nežadi pradėti mokytis. Juk žirgas ne malūnsnarglis, kur litą įmeti ir po instruktažo gali savarankiškai dvi minutes palinguoti. Pagailėkim arklių nuo "specų kurie jau du kartus jojo" ir dabar savarankiškai valdys taip kaip jiems atrodo. Juk automobilio neimame vairuoti be instruktoriaus, vien išklausę instruktažą. Nesaugu būtų ir mašinai ir instruktuotąjam. O tas "rimtesnis instruktažas" tai jau mokymasis ir ne vienas toks instruktažas turi būti ir ne šalia arklio, ar ant jo jau užlipus, o prie stalo ir pageidautina su plakatais ir pieštuku rankoje. Ir įrodyti, kad raitelis turi pirma išmokti valdyti save, savo kūną, savo mintis, emocijas ir atskiras kūno dalis, koncentruotis į atskiras detales ir į visą aplinką. Taip tad aš galvoju.