Kelionė/transportas su kūdikiu

Nu pavarot, mamos... Jums svarbiau, kas ką pasakys, ar vaiko saugumas?

ne kas ka pasakys, o svarbu vaiko patogumas ir sveikata! o del saugumo patikek ta kedute irgi jo nesuteikia, kaip tu cia nori pasakyti. o lopsys irgi pritvirtinamas saugos dirzais.

sutinku, kad pavaro... Aiskiai gi pasakyta, kad vaika reikia vezti keduteje, o ne lopsiuose ir kaip prisigalvoja visko..



tai kam jum ta kedute tada reikalinga? is viso, vezkit vaika ant ranku.. Bet kaip baisu skaityt tokius postus..Koks neatsakingumas, siaubas..
Duok dieve, kad jusu keliones butu saugios ir koks asilas neatsitrenktu, arba teveliui nereiktu staigiai stabdyti. Prisimenat reklama, kaip mergaite pro langa islekia?
Vien zo, sekmes.

Svarbiausia vaiko saugumas, o ne patogumas. Man irgi teko vežti vaiką 400 km į vieną ir tiek pat į kitą pusę. Klykė beveik ištisai, nenorėjo sėdėt, atsibosta, nori valgyt, sauskelės šlapios ir pan. Bet man nei minties nekilo, kad galima jį išimt, kol važiuojam, nes jis nenori sėdėt! Maža, ko nori ar nenori, aš irgi gal nenoriu saugos diržų prisisegt, nes man nepatogu, nepasisukioju ir pan. Bet seguosi. Nes saugumas svarbiausia. Ir sauskelnes vaikui pakeist ar pamaitint stojom aikštelėje degalinėje.
Mane siaubas apimdavo, kai draugė sukrą į kėdutę įsodindavo ir nesegdavo, nes jai tipo nepatinka, sparodsi, verkia. Tai kam tadaq iš vis ta kėdutė?

Kaip sakė, MaiMa, duok Dieve, kad viskas gerai baigtusi... Bet atsargų ir Dievas saugo.

zinot as irgi stebiuosi jusu tokiais poelgiais. kad sitaip vat elgtis su vaiku leisti sitiek vaikui praklykt. o jus nesusimastet kad galbut jam skauda jau nuo to sedejimo ir reiketu sustot ne tik vaika pamaitint ir pakeist sauskelniu, bet ir leisti vaikui pailseti, pamiegot ar bent jau pagulet horizontalioje padetyje. toks jausmas kad jums vaiko sveikata tiek fizine tiek psichologine nelabai terupi.
o cia is karto pulti del kedutes. as juk nesakiau, kad nesodinkit i kedute, o tik pasakiau, kad kedute neapsaugo nuo visko ir visada. o antras dalykas kuri as irgi issakiau anksciau, kad nereikia maziuko vaiko temptis tokiu dideliu atstumu masina, nes su vaiku vaziuojant reikia stoti gana daznai, kad ir kad pusvalandi ar dar dazniau, o ne sitaip leisti vaikui klykti.

Niekaip nesuprantu, kaip "nedasunta" kad jei lopsys ir pritvirtinamas, tai vaikas jame vistiek neprisegamas... Apskritai pas mus zmones ne gyvybes saugo, o pinigus. Daznai kedutes perka tik tam kad baudos moketi nereiketu...

Apie ką aš čia rašau jau ne vienoj žinutėj? Skaitėt? Ką reikia, kaip reikia, kaip gydtojų liepta? Ne? Tai paskaitykit


200 km yra 2 val. kelio (į vieną pusę.Ten per skubėjimą nepataisiau ). Ir stojom mes ne kartą per tas dvi valandas, kaip ir rašiau, sauskeles pakeist, pamaitint ir pan. Ką visose savo žinutėse ir akcentuoju, kad kas bent dvi valandas reikia stot, o mes ilsėjomės žymiai dažniau. Aš esu mama ir kiekvieną vaiko cyptelėjimą žinau, kada ir ko jam reikia, ko nori ir kas nepatinka. Kartais yra neišvengiamų situacijų, kai reikia kiek pakentėti. Patikėk, pati vos neverkiau šalia sėdėdama, nes kad ir kokia priežastis bebūtų, vaiko verksmas drąsko širdį. O kasdieniame gyvenime, kai reikia viešuoju transportu su vežimėliu važinėt, kaip kad šiandien, irgi, vaikui ir nusibosta, nori bėgt, nori žaist, jam visai neįdomu, kur ta mama jį tysia, ir kodėl taip ilgai reikia važiuot, o paskui persėst į kitą trūliką ir važiuot toliau. Jis nenorės sėdėt nei vežime, nei mamai ant rankų, klyks nesavu balsu, bet absoliučiai ne dėl to, kad jam kas nors blogai, o kad išsireikalautų savo. Tai yra kova. Kas nugalės. Priemonė pasiekti tikslą, nes kitos priemonės jis nežino. Ir tokį klyksmą reikia absoliučiai ignoruoti. Nes vaikas dar labiau klyks, jei matys, kad pasiduodi ir kad ledai juda (kaip jam gali atrodyt). Tokia yra vienintelė specialistų rekomedacija - ignoruoti. Oi, kaip tas sunku, nusukt pilnas ašarų akis į langą... Bet mokausi. Ir rezultatai gerėja. Paklykia, ir vėl pralinksmėja. Tik vėl klykia - nusisuku. Apsunkina šią "kovą" keleiviai, kuriems gi rūpi pamokint, ką reikia daryt, pakomentuot, kokia tu motina ir pan. Bet aš esu gera motina. Man nepaprastai rūpi vaiko sveikata absoliučiai visais atžvilgiais. Davimas vaikui suprasti, kad jis padėties šeimininkas, ir gali, kaip nori, mamą šokdinti, jam sveikatos nepridės. Atvirkščiai. Vaikas jausis nesaugus, vystysis įvairios psichologinės problemos ir t.t. Nesuprantate kodėl? Paskaitykit literatūros, pasikonsultuokit su psichologu, net pediatras pasakys. "Jie toks mažas vaikas gali valdyti tokį didelį suaugusį, vadinasi, jis silpnas! O kaip silpnas apgins mane, mažą vaikutį?".
Dar prie kelionių - paprasčiausias vežimėlis. Man lygiai taip pat nekilo mintis, kad galiu vaiko neprisegti saugos diržais. Ir čia jie ne be reikalo yra, o užtikrinti vaiko saugumui. Mačiau ne katrą, kaip kiti vaikai neprisegti, klaupiasi, apsisuka, stojasi vežime, nelaimė čia pat. Gal neužsimuš, bet krisdamas iš vežimo gali sunkiai susižeisti. Ne visada minkšta žolytė po ratais. O ką kalbėti gatvėje? Neįtikimiausių dalykų nutinka. Aš jau geriau būsiu per daug atsargi, nei nenusaugosiu, kur tikrai galėjau ir privalėjau.

Nereikia pulti į kraštutinumus, kaip jūs čia pagalvojot. Mano nuomone, ką vis bandau pasakyti, būtina laikytis saugumo reikalavimų vardan vaiko (ir savęs pačių), tuo tarpu ir įsiklausant į vaiko poreikius. O jei šie dalykai vis tik nesuderinami - saugumas - pirma visko. Aš niekada sau neatleisčiau, jei važiuojant išėmus vaiką iš saugos kėdutės, "nes jis klykė", atsitiktų nelaimė ir nukentėtų mano brangiausias, ką gyvenime turiu. Tai nebūtų pasiteisinimas nei jam, nei sau. Geriau aš žliumbsiu kartu, geriau man tuo metu širdis draskysis, bet žinosiu, kodėl.

Tai, ką parašiau, yra mano asmeninė nuomonė, (kad ir kategoriška), ir patirtis bei specialistų rekomendacijos. Galit sutikti, galit nesutikti, ne tai esmė. Elkitės, kaip jums atrodo geriausia ir tik linkiu, kad visi vaikučiai visur ir visada būtų saugūs.

manau, kad prideti nebera ka super teisingai parasyta

aha, pritariu.

keliavom vasara. pravaziavom virs 5000 km. tik musiske buvo 5 men. visai gerai atlaike. keliones metu kas 3-4 val. sustodavom, istesdavom dekuti ir mazoji pasidziaugdavo laisve. tuo metu ir pamaitindavau, keisdavom sauskelnes ir tt. sustojimui sugaisdavom 30-40 min. kai isodindavom i kedute beveik is kart uzmigdavo . aplamai miega prastai, bet masinoje labai-labai patinka tuoj pat nuluzta ir gali vaziuoti kiek nori tik prasimerks paziures, kad dar vaziuojam ir toliau parpe . tai net zadinti reikedavo, juk reikia ne tik paciam, bet ir vaikui pajudeti, ir nugaryte pamasazuoti, paglostiti
musu seimos vaikai - keliauninkai

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.