Mūsų sūnus labai mėgsta važiuoti. Kėdutėje dažniausiai užmiega, bet sustojus mašinai atsibunda ir dairosi, kartais pradeda verkti, tai tada reik judinti kėdutę ir vaizduoti, kad važiuojam
Manau, kad mano lelytes megima vazineti leme tai, kad as budama nescia kiekviena diena iki pat gimdymo vairavau masina. Tekdavo ir po kelis simtus km per diena nuvaziuoti. Dabar dukryte tik idedi i masinos kedute iskart luzta. Muzika groja visada garsiai, jai ne problema. Bet jei sustabdai masina ir isjungi muzika - viskas, akys stacios, lyg ir nebutu miegojus.
mums irgi taip pat. Nežinau nuo ko priklauso, bet būna, kad be jokių problemų, o kartais taip įsiverkia važiuojant , kad nieko nelieka kaip iškelti ir palaikyti kokias 5 minutes ant kelių O paskui vėl viskas gerai būna. Šiaip tai mes jeigu ilgesnei kelionei, tai stengiuosi ištaikyti miegui
Tik Aš žinau savo gyvenimo istoriją - Tik Aš galiu save teisti, kritikuoti ir sau pasiploti...
na o musu ramios keliones jau baigesi,seniau guledavo kedutej rami ir vargo nebuvoo dabar vaziavom cia neseniai i utena is anyksciu paskui is utenos i panevezy,tai miegojo iki utenos paskui viskas iki panevezio net akiu nesumerke ir kad sedetu kedutej ne rekia, lipa,tai paemiau ant ranku tai ta dairosi ziuri kaip masinos vaziuoja yapc patinka jei ziureti kaip vaziuoja is galo,bet gi taip nepavazinesi juk nesaugu,nezinau seniai kur toli vaziavom reiks kada bandyt gal dabar kitaip bus
Maniškė tai labai mėgsta keliauti. Mes važinėjamės į tolimas keliones nuo 3 mėn., bet jokių sunkumų ar nepatogumų neteko patirti Dažniausiai mažoji miega, o jei ne, tai žaidžia, dairosi pro langą, jei atsibosta kėdutė, tai paleidžiu po saloną paropinėti. Žodžiu, tikrai jokio vargo
Mes pradėjom važinėti nuo 2 savaičių... mūsų mažutei labai patinka... vasarą buvom nuvažiavę į Jūrmalą... kelionė neprailgo... mūsų saulelė tikra keliauninkė
Mano didysis ir mažasis keliauti automobiliu irgi mėgo nuo pirmų dienų. O va vidurinėlis labai stipriai protestavo, nemiegodavo mašinoje daugiau pusvalandžio, net jei ir miegelio laikas būdavo. Praktiškai tylą važiuojant įsigudrinau palaikyti tik maitindama, kai jau primaitinti pradėjau - jokie žaislai, jokios pramogos nepadėdavo.
Kadangi vaikus pedantiškai vežiojame tik prisegtus kėdutėse, tai keliaudami kas valandą-dvi visada stojame poilsiuko, per kurį vaikai išsilaksto, mažesni paropoja, užkanda. Mašinoje turime specialius žaisliukus, kurių kitur vaikai negauna. Tas irgi padeda ilgesnėse kelionėse. Šiaip gal ir nelabai daug keliaujame - savaitgaliais dažnai kokį 100km po Žemaitiją susukame, kartą per mėnesį-du į Vilnių ar Kauną nulekiame. Užtai atostogas leidžiame ant ratų - mažiausiai savaitę Lietuvoje ir dvi savaitėles už Lietuvos ribų pravažinėjame. Žodžiu, net ir per pirmuosius metus mūsų mažieji daugiau nei 10 tūkst.km ilgesnėse kelionėse pravažiuoja. O pradedame intensyviau keliauti gal nuo 2-3 mėnesiukų - kai jau apsiprantame namie, atisranda šioks toks režimas, pailsime ir atsigauname po gimimo.