Įkraunama...
Įkraunama...

Pokyčiai po gimdymo

Kadangi turiu vieną, visuomet pagalvoju, kaip tikriausia sunku turint du ir dar pametinukus, bet teisingai sako, kad iš anksto nereikia panikuoti ir spręsti situaciją kai susidarys, o ne iš anksto.
Atsakyti
hmm.... labai pagrazejau aplinkiniu nuomone, o pati sau esu siaip sau, bet bandau susigyvent. Tik esu labai pikta kad pries nestuma niekas net neburbtelejo apie visus pokuycisu kurie niekur nedings po gimdymo.
Vyras irgi pastoviai sako akd isgraejau, bele as jam tik sypsociaus ir nesukauciau doh.gif
Atsakyti
tikrai kad neteko nieko panasaus isgirsti, nes buvau kaip smilga iki nestumo, o priaugti +30kg per nestuma sudraske visa oda...istampe pilvo oda, kuri beveik metai niekaip nesusitvarko, po maitinimo suglebusi krutine, ir like +10kg, nieko grazaus man nepriduoda...bet vis viliuosi ir dedu nemazai pastangu... blink.gif
Atsakyti
pirmaji auginti buvo sunku. visas gyvenimas apvirto, jei ne depresija tai juoda liudesi tikria buvau pasigavusi. dabar turiu 2 - man tai kaifas ir atostogos. mergyte auga pati biggrin.gif o ir berniuko i darzeli neleidziu, bandziau, bet prakstiskai metus auginu juos abu.aisku, buna sunku, bet palyginus kaipauginau pirmaji - pasaka.del to ir trecias man neatrodo baisu. taip gyvenima,skaippo pirmojo - jau niekada nepasivers aukstyn kojom smile.gif
aiskul,kaipkiekvienoje seimoje visko buna. ir tos nemiegotis naktys, ir pavargimas, ir uzsidarymasnamuose, bet pats vaiku auginimas kaip juoda ir balta. negaliu atsidziaugti ta balta spalva wub.gif
Atsakyti
oi ir man buvo baisu. Dėl pirmo vaiko tai visai nebijojau nieko. Tik pagimdžius atsirado visokių baimių. Bet tai greitai praėjo. Po to antras, trečias. Ir vis tas pats. Kaip reikės viską spėti, kaip reikės visiems vaikams išdalinti meilę, rūpestį. Labai daug ir verkiau, ir vyrui ant peties kabėjau. Bet vienko. Pasigimdėm, įivažiavom į vėžes ir viskas dabar puiku. tik va, vėl laukima, jau ketvirto vaikelio. ir vėl kamuoja nežinia. Keturi, tai ne du. Vėl apima baimė, panika. Trečias dar mažiukas, o jau bus ketvirtas. Kaip dabar spėti, kaip išleisti į mokyklą, pasiimti, būreliai ir t. t. ir t. t. Bet tikiuosi sulaukti vyro paramos, palaikymo, gero žodžio. Aplinkiniai irgi maloniai guodžia, tad neturėtų būti sunku.
Atsakyti
Skaitau ir bliaunu smile.gif nu tie hormonai jau visai. kai laukiausi pirmojo tai kazkaip ne ik galo supratatau kad viskas apsivers visai kitu kampu. bijojau to pirmojo menesio o pas mus jie buvo du menesius smile.gif net negalvojau kad taip sunku bus, ir visiems sakydavau - nesuprantu, kaip mus tevai uzaugino smile.gif taip ir gyvenam visi del tu mazu pipiriuku smile.gif jau laukiu antrojo leliuko spyriu
Atsakyti
O man nerimo nebuvo laukiantis antro. Tik visi aplinkiniai bandė gąsdinti, kad bus labai sunku, nes aš dar ir studijavau... Bet save raminau, kad nieko nėra nuostabesnio nei du pypliai, kurie bendrauja tarpusavyje, juk ir dukrytei broliuko atėjimas buvo įdomus, aišku šiek tiek pavydo buvo, bet sakyčiau minimaliai. Baisu man buvo tik tai, kad sunkus mažiuko atėjimas ir pirmi mėnesiai, labai sunku buvo auginti neišnešiotuką, pirmas mėnuo ligoninėje... (kam įdomu, mano paraše yra istorijos nuoroda) Bet tikrai nesijaudinkit dėl to, kad mylėsit mažiau, ta meilė gal ir skirsis, bet nebus nei didesnė, nei mažesnė nė vienam vaikui.
Atsakyti
Sveikos mamytes ir busimos mamytes...
paskaitinejau sia temele...dauguma jau turite po viena...ir antro leliaus laukiate, ir aisku tada kitos minteles kaip su vienu vos spejat, odu jau ..vel kitaip....o as laukiu pirmojo. Bijausi naujoviu....ir pasikeitimu. Atrodo buvau tokia veikli, uzsiemusi, o dabar viska reikia stabdyti.
Kartais net vyra bandua kalbinti kad 'dekretinese' butu o as dirbciau. Bet daug kas sako pagimdzius nesinori nuo leliaus atsitraukti ir tokai mintis kad su teveliu palikti leliu o paciai dirbti yra laaabai sunku..nezinau bet idomu rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(Aixetux @ 2009 09 17, 00:22)
Sveikos mamytes ir busimos mamytes...
paskaitinejau sia temele...dauguma jau turite po viena...ir antro leliaus laukiate, ir aisku tada kitos minteles kaip su vienu vos spejat, odu jau ..vel kitaip....o as laukiu pirmojo. Bijausi naujoviu....ir pasikeitimu. Atrodo buvau tokia veikli, uzsiemusi, o dabar viska reikia stabdyti.
Kartais net vyra bandua kalbinti kad 'dekretinese' butu o as dirbciau. Bet daug kas sako pagimdzius nesinori nuo leliaus atsitraukti ir tokai mintis kad su teveliu palikti leliu o paciai dirbti yra laaabai sunku..nezinau bet idomu  rolleyes.gif

ir as tokia pati,daug dirbau,turejau megiama sriti,visa gyvenima aiskinau,kad vaikai ne man ir ka jau beveik metai sedziu su mazyle ir.....esu pati laimingiausia ir moteris ir mama,aisku labai domiuosi tuo kas vyksta toj srity kur dirbau,bet vaikas yra svarbiausia,pirmieji trys menesiai buvo sunkiausi,po to persilauziau
Atsakyti
As irgi kai laukiausi galvojau, kaip bus kai gims leliukas, ar sugebesiu rupintis, kaip viska spesiu, bet kazkaip grizus su vaiku namo viskas gavosi savaime rolleyes.gif
Aisku, pirmi menesiai sunkus, bet dabar nezinau net kas ten buvo sunku, pamirsau... doh.gif
Dabar sukasi mintys apie antra, turbut ... noriu vel ... nestuke.gif

Dvejoniu dabar daugiau, ar sugebesiu, bet nepabandes - nesuzinosi lotuliukas.gif smile.gif
Atsakyti
Vat ir man tas baisiausia ar sugebesiu as reikiamai rupintis savo dziaugsmeliu. Mano vaikutis bus man pirmas. Neisivaizduoju net kaip ji ant ranku reiks paimt pirma syki. Taip bijau. kaip ji perrenginet reiks sunku suvokt ir taip dar daugeli dalyku. Juk tie mazyliai tokie mazi ir trapus atrodo. Labai bijau susitikimo su auksiuku savo, bet ir laukiu jo labai labai.
Atsakyti
Kazkaip nekas man nepasikeite... schmoll.gif
Atsakyti