Na daug ir aš prikrėtus esu

Daugiausiai telefoniniais pokalbiais. Būdavo dar tie telefonai,kur monetas reik mesti.Mano draugė turėjo daug kapeikų rusiškų užsilikusių,tai mes jas pritaikę mesdavom vietoj centų ir pliurdavom.Kieme gyveno tokia daugiavaikė šeima su prikvėšusia motina.Nu durna ryškiai buvo.Sužinojom jos telef nr ir skambinam.Sakom LABADIENA,NORĖTUME SU JUOZU PAKALBĖTI,sako toks negyvena čia.Po 15 min vėl skambinam,ir vėl to paties prašom tik kitą vardą sakom,ir vėl tokio nėr,na iš kokio 5 karto pataikėm!

Sakom- GAL ANTANĄ GALIMA.O ji _KO JŪS IŠ JO NORIT?sakau pakalbėt.JI-KAS TOKIA BŪSI.Sakau-draugė.Oi kaip rėkė ant manęs.... na kadangi jau minėjau kad nelabai sveika ji buvo(bent mums taip atrodė)ne tai kad nesuprato,kad kažkas tyčiojasi ir skambinėja visą dieną,o dar ir apšaukė

,atseit jos vyrą kabinam. Oi kaip linksma buvo

Labai gaila,kad nežinom kokią vyrui sceną iškėlė.Nelabai garbina,bet labai smagu
O kita istorija,buvo mokykloj.Ne aš ją iškrėčiau,bet klasiokai vienai fyfai. Taip jai ir reik.

Žodžiu be didelių ceremonijų pririšo ją prie kėdės ir įdėjo į spintą per pertrauką.Prasideda pamoka(lietuvių kalba,mokytoja užkėtėjus senmergė

), pagal dienyną tikrina visus,o mūsų gražuolė bijo net garsiuką išleis,bu mokytoja tai oi oi oi kokia girežta.Mokytoja sako pavardę ir reik atsiliept. Prieina klasiokės eilė,klasė visa net zuja, Sako Budrytė ir iš spintos atsiliepai ESUUUU

Iš ipratimo mergina prasižiojo

Na toliau galit įsivaizduot kas dėjosi.