Negražūs pokštai

as atsimenu, kaip dar seniau su draugais skmabinedavom bet kam... visada as snekedavau, bo draugai vis susijuokdavo.. ko tik mes ten neprigalvodavom: tai klausiam ar skalbenke parduoda, sakom kad ju suo man ykando, ir pan... nors linksma budavo

na pamenu paauglystės laikų draugių pokštą - paskambinti, paklausti ar dar yra šiltas vanduo, žmogus nueina, patikrina ir tada "tai eik nusprausti ir miegoti"

Negeras juokelis vaiko atžvilgiu Tai va, mano keturmetis ko tai pastaruoju metu nekakoja, sako, ištirpo kaka ir dingo, tai mes jau porą kartų klizmą darėm: vieną kartą pergreitai ant puodo pasaodinom, o antrą kartą nurodytas penkioliką minučių laukės, tai kaka išskrido gerai, kad pasiruošę buvom, pasitiesėm

Vakar grįžom su vyru po kelionės, vaikas pas baba buvo, sako nekakojo, bet labai namo noriu, sako, nusėdėti tiesiog negali kaip "namo nori" Grįžtam namo, pakeliui dar klizmos vėl į vaistinę užvažiavom, sako parodyk, parodžiau. Namo grįžom, o jis ne į kiemą, bet "namo noriu". Tarpduryje ir prisikakojo - gaaaaausiai Štai kokia psichologinis klizmos poveikis: nuperki, parodai - ir yra

Pas mus mokykloj tokia mokytoja buvo, gal dar dabar tebėra, iš nemirtingųjų kategorijos šlykšti kaip reta. Savo vaikų neturėjo, mokinių- nekentė. Laikė ją tik todėl, kad per griežtumą ir spaudimą gerai egzams paruošdavo. Kas kad psichika patrikdavo pas ją sėdint, bet paruošdavo. Tai va. Bet ji mylėjo gėles. Ant spintų, stalo, palangių žydėjo gėlės nematytos negirdėtos. Ji mėgdavo kūrinius skaityti atsistojusi prie lentos priešais klasę, kai matydavo visų mokinių įtemptas akis ir ausis. Bet kartą viskas vyko kiek kitaip. Viena bjauri klasė ją nusprendė pagąsdinti. Smilkalai dar buvo naujiena tada. Bet ir mokytoją reikia su naujienom supažindint, ane? tai va vaizdas: aukštai už nugaros prie lentos augo tokia nusvirusi gėlė, į ją įkišo smilkalo lazdelę po skambučio...pamoka. Smilksta. Smirdi. Mokytojos šnervės juda, galva sukinėjasi, net dūmeliai. Panika mokytojai. Kas? Kur? Kaip? Mokiniai dairosi nustebę, kad ne, niekas nesmirdi, dūmų nejaučiam. O ta sukinėjasi, ieško, pro langą persisveria. Klasė lūžta, springsta vos tramdomu juoku. Pabaiga tokia, kad smilkalai sudegė, o ta panelė mokytoja dar ilgai, oi ilgai galvojo, kad per tą pamoką jai stogas pavažiavęs ir haliucinacijos užėję buvo.

Nu, Sicilija , tavo bajeriai

Papasakosiu ir as viena isdaiga.Iskrete ja mano koleges vyras.Jis augo kaime,ten buvo daug vaiku,ir visi jie buvo bais isdyke.

Kaimynysteje gyveno tokia senmerge,katra vaiku nemego.Ir siaip zanuda buvo
Bet mylejo geles,ir visokiausiu augino.
Karta pas ja turejo atvaziuoti tipo korespondente is laikrascio fotografuoti jos gelynu.Ta jau is vakaro ruosiasi....

O kai vakare nuejo miegoti, vaikai nuskyne visus geliu ziedus ir sušėrė ožkai.
Vat

nu ir šlykštūs tie vaikai vis dėlto kai pagalvoji...
prisiminiau savo vaikystės "bajerį". net nepatogu darosi.
Mano draugės tėvai nuomavo kambarį tokios studentėms. Pas veiną pradėjo lankytis bernas. Bernas kaip bernas, simpotnas toks. Mes su drauge tada buvom pradinėse klasėse, nu ir nutarėm iš neturėjimo ką veikti, kad ką čia jam "gero" padarius.
Žiūrim - koridoriuje stovi to bachūro batai. Davai vandens įpilam? Davai, pavarėm nedaug, po to dar dadėjom. Nu ką čia dar??? Davai pastos įvarom, nu ne gi gaila. Pavarėm... Dar ten kažko įvarvolinom
Po to vaikščiojom kaip į kelnes pridėję, kad tėvams nepaskųstų, bet daugiau tas vaikinukas man rodos arba prie mūsų neateidavo, arba batų nepalikinėdavo, arba mes jo vengdavom. Sutikčiau, tai tikrai atsiprašyčiau. Va kiaulės kokios.. Nu apie pro langus išmėtytus kiaušus ir maišelius su vandeniu ant galvų tai gal jau nesiplėsiu...
užtat gi bais juokinga
Papildyta:
Ai dar pamenu tos draugės brolis irgi buvo prisidirbęs su skambinėjimais.
Tais laikais labai visi žiūrėdavo Kašpirovskį (vyresnės turėtumėte prisiminti). Kai tik seansas - visi tėvai sukiša nosis į teliką ir daryk ką nori.
Tuo metu, kai tėvai žiopsojo Kašpirovskį, draugės brolis su pusbriku pradėjo skambinėti į miliciją ir loti, kniaukti, žodžiu visokius vėjus kalba. Draugės motina pasakojo - sako baigiasi gi seansas ir skambina iš milicijos, tipo savo vaikus tvarkykit.

Aš priešų neturiu aš juos ............. aš turiu daug draugų mums visiems gera ir smagu prisijunk ir tu
Papildyta:

Jooo lūžau , bet vat dėsningumas senmergės nemėgsta vaikų, bet myli gėles, o aš vian pažystu kuri šunis labai myyyli

atsimenu ir dar viena.Sitas nepiktybinis.

Ivyko palangoje.Tuo metu mes savo didziaja mokinom gyventi be sauskelniu ir naudotis WC.

Taigi pliaze uzklupo mus nemenkas lietus.Nubegom mes i tokia kavine.Ten minkstos kedes,baltos staltieses ant staliuku....

Susedam mes,o Jone ir sako:mama noriu sysiu!
Mes su MB pradejom dairytis,kur cia yra tualetas.Tuo metu vaikas patenkintas sako: jau nebenoriu.

O dieve , ji viska padare ant tos minkstosios kedes!
Greitai sukeitem su gretimo staliuko kede,susedom ir dar cepelinu uzsisakem.

Buvo rugpjucio pabaiga,zmoniu kavinej vos keletas...Nezinia,kas i slapia kede isisedo...nematem

aha, nepiktybinis...
noreciau as pamatyti to zmogaus reakcija, kuris atsisedo i ta kede.. O jei moteris su kokia suknele ar baltom kelnem eina sau....

aš tai girdėjau tikrą atsitikimą kaip vienam notarų biure atėjo babcė paveldėjimo teisės liudijimo, tokia biški negerianti. Pasėdėjo sau ramiai ant minkštasuolio, palaukė, pasiėmė papierkas ir išėjo. Po kiek laiko į jos vietą atsisėdo koks tai respektabilus vyriškis. Atsistoja visos kelnės šlapios. Pasirodo ta babcė ten privarė, o tas įsisėdo. Tai biški skandaliukas buvo. Ale ką tos darbuotojos kaltos negi kabinsi užrašą, kad nesisiokit ant minkštasuolio.

jau kelinta diena niekas nerašo pokštų nejau pokštininkių neliko


Žodziu susitranzavom su drauge tokį vaikiną, labai kiets bičas, tik atsisėdom į jo mašiną jis pareiškė, kad dainuos ir pradėjo arijas pagal rusišką popsą, žodžiu karaokė, nes radjos klausė, vaikis muzikinės klausos neturėjo nes bliovė paskui daininyyką ir taktą į vairą mušė taip pat nevyksiai. Aš sėdėjau priekyje, draugė gale, visa mašina primėtyta ezoterinės literatūros, mistinių laikraščių apie vilkolakius, vampyrus, skaraidančias lėkštes, o mes stabdėm visai netoli kapinių, nes jos prie pagrindinio kelio. Niu bičas padainavo, pamatė, kad nesužavėjo, pradėjo kalbinti, klausia kas tokios iš kur ir kur važiuiojam, o mes kad pradėjom briedus varyt tipo tai va mes iš kapinių pasivaikščiot išėjom, nes pilnatis tai mum laisvė, galvojom nevykusį pokštą pavarėm, o tas tik pritilo, o mes toliau pasakėles iš rūsio tauzyjam, Kaip tik per radija tuo metu populiarę daina apie paskendusia meilę uždainavo, aš, kad vėptelsiu, kad šalia manęs skenduolė guli ir tipo, kad ji smirdi ir nuo jos drėgmė kaupiasi ir pelėsiai, vaikis visai tylus pasidarė, kai privaževom tikslą specialiai paprašėm, kad sutotų ankščiau, (nes ten ir kapinės) išlipant pasakiau, kad susitiksim ten kur ir visi susitinka ir labai greitai, tai bičas tokią smarvę supuvusių kiaušinių paleido, kad aš kaip kulka iš jo mašinos išvariau ir taip paspaudė gazą, kad net padangos sucypė. Žodžiu kurį laiką mum buvo labai linksma ir tai buvo viena iš įsimintinų tranzo istorijų, visiems žviegdamos pasakodavom kaip vaikį vampyrais ir numirėliais gasdinom, dabar man atrodo jis pagalvojo, kad mes ne iš kapinių, o iš durnyno .