



telefoninės istorijos:
1. turiu jaunesnę seserį. Buvo taip, kad įniko jai kažkokie "kavalieriai" skambinėti ir bjauriais žodžiais "kibinti"




2.mano brolis studijuodamas dirbo "Estrelos" kokybės linijoje, tai pasak jo, pagal skambučių skaičių būdavo galima atsrinkti, kada mokyklose pertraukos prasideda

kartą paskambina jam kažkoks mažius (už kadro girdisi didelių vaikų "komandos") ir pradeda pasakoti istoriją, kad traškučių pakelyje rado tarakoną. mano brolis apsimeta neišgirdęs ir tikslinasi :"ak, takakoną radot. tai džiaukitės, tai naujas rytietiškas mūsų traškučių linijos prieskonis..." ir skiedžia gal 3 minutes rimtu veidu. vaikis kitame linijos gale vis bando pataisyti, kad "ne takakoną, ne takakoną", bet negali pertraukti mano bratano paistalų, tai tylėdamas klausosi, klausosi, o paskui tyliai padeda ragelį.
po keleto minučių pasigirsta skambutis vėl. atsiliepia nebe mano brolis, o jo kolega. Tik pakelia ragelį, o ten apsiverkęs vaikiškas balsiukas surinka : "ne takakoną, o tarakoną" ir numeta ragelį.
