Sveikos likimo drauges, as irgi turiu sia klastinga liga, kovoju su ja jau 4 metus. Buvo tikrai labai sunkiu momentu, nes prie visu fiziniu simptomu (sirdies sokinejimai, galvos svaigymas, nemigos, ranku tirpimas, net vemimas) dasidedavo ir nerimas ir depresija, beviltiskumas. Pakeiciau ne viena gydytoja (psichiatra), lankiau psichoterapija, jau antra karta geriu AD: pirma karta 2 metus, dabar apie metus. Lankausi privaciai pas psichiatra neuromefoje, nes esu nusivilus "valstybiniais gydytojais". Kaip ir minejau, siuo metu geriu AD ir tikrai situacija pasikeite, ne iškarto, bet paligynus su pernai pavasario - tai jauciuosi kaip rojuje

. Tad nusprendziau su savo gydytoja po truputi mazinti AD, ji parekomendavo pasidaryti VD tyrima - kartografija. Esu ja dariusi prie pora metu, kai buvo VD paumejimas. Tai vakar atlikau ta tyrima ir mes sulyginome rezultatus. Kai paasikino man gydytojas, rezultatas ir tam tikri rodiklaiai zymiai geresni, taciau kiti koeficientai (kurie parodo ranku salimas ir sirdies dauzymas) kai buvo tokie ir liko, t.y. esu labai jautri ir cia nieko nepadarysi. Vienintele iseitis labai daug ir ilgai su savimi dirbti, taip sakant auginti stora zieve, kad tas jautrumas nepraeitu. Kaip sake gydytojas, i ju klinika "storazieviai" neateina. Suprantu, kad ta problema turesiu iki gyvenimo pabaigos, kad ligos paumejimas priklauso nuo gyvenimo tempo, kokybes, nerviniu situaciju ir t.t. Bet zinau kad negalima numesti ranku, kad reikia trenuruoti savo prota, pratinti save (kaip prie salto kontrastinio duso), imtis visu imanomu priemoniu: sportas, veikla, poilsis, net ir AD ir raminamieji jei reikia. Kaip sakome kare visos priemones pateisinamos. Taip kad linkiu stiprybes visoms bekovojanciom su VD ir nenuleiskite ranku