Globėjų plepėjimai

Taigi labas visiems, nauja tema labai išsami ir apie viską. Plepam apie visą ką pasakyt norim, ir ko nenorim bet jau pasakėm , dėl nieko nepykstam, lygioj vietoj neįsžeidžiam, ir kas antram sakinyje nesakom- aš labai atsiprašau. Esam suaugusios, ir visvien jei jau ne meilę viena kitai jaučiam, tai bent draugiškus jausmus- nu monitorius tai jau kaip nors viską pakentės. O paplepėti tai norisi.

Taigi, aš antra para gimdau- tiksliau katė bando gimdyti, nerimsta- aš bandau padėti. Į dekretines išėjau , rimčiausiu veidu nemokamai atostogauju .Dvi dienos, o per išeigines gal kas ir išeis.
O šiaip tai, vėl skaitau "Kančių kelius", ir kaip yra gerai . Atrodo, kadape vakar dieną, ką ten vakar- šiųdieną rašo. Myliu A.Tolstojų, va patinka jis man ir tiek .
Ei, vėl ta katė rėkia- einu ir nusišausiu. Viskas.

Labas, labas,

PASAKYTA - PADARYTA. Šaunuolė

Tai jau kita katelė laukiasi? Ką tu su tais kačiukais darai?

O aš su Dostojevskiu. Nu, patinka jis man, negaliu. Vakar iki 3 nakties... Ir tokią vietą priėjau... O dabar turiu vyrui skaidres daryti... Sesija jam kitą savaitę prasideda. Tai tą referatą ir skaidres "gimdau" jau gal mėnesį... Padejuoju, padejuoju ir numetu... O vakar kai pasižiūrėjau reikalavimus O, vaikeli!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Reikalavimai........ animacija, išmatavimai... karoče, nusišausiu...

Ko tai agresyviai savo atžvilgiu nusiteikus esmi. Vis šaudytis noriu

Sios dienos situacija: mano mergyte isvezta pas mociute ir si savaitgali negalesiu jos paimti. Buvo pasakyta, kad jos niekas nelanko ir dokumentai sutvarkyti ivaikinimui ar nuolatinei globai. Kaip suprasti? Kaip toliau elgtis? Vaika pasiimdavau tik menesi.

kita, gimdo jau. Čia taip supanikavus buvau , gerai kad mamos katininkės nuramino.
Pardavinėju tuos kačiukus visiems ištroškusiems katiniškos meilės . Jie gi mėlyni, gražūs.
Dostojevskio dar kažkaip nepasiilgau. Pas bobutę ant suoliuko po penkis litus neseniai nuspirkau du tomus Puškimo ir Lermotovo eilių dar carinės Rusijos leidimo . Viena kitai padėjom, aš jau BBT-kui, o ji man širdžiai . Man sekasi. Po Tolstojaus ketinu persimesti dar kartą pas Čechovą , dar ir dar kartą. Jo labai pasiilgstu. O mūsų Ramūnas Donelaičio Metus kankina. Ot bernas, visas programines ir neprogramines knygas perskaito , ir rašyti moka kaip gerai . Tikr as humanitaras. Visom prasmėm .
Nesijuok. Geriečių chebra nu mūsų Munis ir jo draugai irgi nutarė būti maištininkais- susirado bomžą, paprašė jo kad nupirktų bambalį alaus stipriausio ir keturiese išmaukė. Buvo per darbus talka, jie į ją nėjo- maištavo taip sakant. Trys po pamaištavimo nuėjo namo, o mūsasis nugi nuėjo į skaityklą- pamokų ruošt ir knygos paskaityti . Tik kad...užmigo jis ten ant dviejų kėdžių, smigo žodžiu , nelygioj kovoj su alum, genijais irt.t. Jis mat galvojo palauks, ir mokysis toliau- va kur žinių ištroškęs . Dabar visa klasė žvengia, o jam taip gėda viską prisiminus, kad aiškiai ėmė ir pasimokė. Passekė žodžiu- pats išsiauklėjo

va ta taip su ta laikina globa ir būna. Niekas nelanko, niekam neįdomu, bet jei kas pradeda domautis dažnai atsiranda ir giminių. Na mėnuo dar neilgas laiko tarpas, kažkaip ypatingai vieni prie kitų neprisirišot. Iš vienos pusės- jei močiutė gyvena netvarkingą gyvenimą- to vaiko jai niekas ir neduos, bet jei viskas gerai su ta močiute, tai ir vėl- žiūrint vaiko interesų gal taip ir geriau . Kas pasakys dabar kaip apskritai yra geriausia
Geriausia yra nuolatinė globa arba įsivaikinti iš karto..., bet va kad nevisada taip išeina.

Mociute lyg ir tvarkinga, bet tos mergaites visam laikui neims. Yra 6 tos motinos vaikai, mociute augina vyriausia, o kitus ima paeiliui pabuti. Direktore sake, kad sitos mergaites neima, bet uzsimane ir paeme zinodama, kad ja pradejau lankyti savaitgaliais. Vaikui geriausia, kad nuolat imtu giminaiciai, bet jei negali nuolat imti, tuomet turbut geriau pas globeja. Ai nezinau, nusivyliau globa. vaikas kaip zaisliukas: kas nori, tas ima, atsibosta - numeta. O mergaite galejo sventeje pabuti

tai jokios tragedijos nėra. Tas yra gerai kad močiutė paeiliui ar ne paeiliui bet ima, nėra čia kuo nusivilti- kitą savaitgalį vėl ji bus su tavim. Yra tikrai gerai, kai vaikas nepraranda šaknų, kad žino kur močiutė, kiek jų yra. Nusivilti čia nėra kuo.

QUOTE(alfija @ 2008 05 23, 10:40)
Tuoj, tu gali čia ilgu liežuviu nesididžiuoti, va dabar visaip kaip treniruoju, kad maždaug jei jei ne tokio ilgio, tai bent storio ir dar mėlynumo tai tikrai parodysiu, kaip žirafos. Prisikandau, žodžiu rodžiau kad kai krato važiuojant iežuvio iškišt nereikia. atrodo galėjau paskakyt- bet kažkodėėl parodžiau- sakau taip nedaryk. Vaikas išsigando, nu ir vairuotojas.






Nemėgstu atsakyti vien veidukais... bet kitaip savo nuotaikos, perskaičius tavo postą, parodyti negaliu

Be komentarų...


Labai juokinga, aha , pasijuokčiau, jei galimybes turėčiau. Dabar esu giliuose filosofiniuose apmastymuose- kodėl kiti auga, suauga ir gyvena kaip žmonės- nieko jiems nenutinka, rimti tokie, subrendę, suaugę būna- nu aš , tai kaip ne iš svieto šio. Jei aš išeinu į parduotuvę, ir grįžtu iš jos- o pakeliui įten ir iš ten, bei ten nieko nenutinka, visi temperatųrą siūlo matuotis. . Ir viskas čia nuo tos vaikystės prasidėjo. Tiesa tada atsitikimus pati organizuodavausi, o dabar jau viskas rieda kaip patepta. PVZ. einu vasaros dieną, pasipuošus, tokia sau svarbi į konferenciją, pasitikslinu namo nunerį, pasižiūriu geriau ir jau žengsiu toliau- kaip ant mano galvos, nekeisdamas krypties nusileidžia vandens šliūpsnis, skuduras ir kibiras. Nu nuo paskutinio galėjau kaip ir pasitraukt- tai aš ne tol vėpsojau- koljis nenukrito- nu kaip besmegeniui- užsimovė. Žinote trečiam aukšte langus plovė . Pranešimą pagrindinį skaityt turėjau. Nu tai taip ir nuėjau, kaip atrodžiau- įtariu niekas nieko negirdėjo, bet kiek teigamų emocijų patyrė. Kečiupas troleibusuose jei ir išsipila tai tik ant manęs, jei parduotuvėj byra prekės tai tik ant manės, o jei jau kas dūžta . Žodžiu...o viskas prasidėjo nuo to- kai man vaizduotės pritrūko sužinot- kaip užuolaidose atrodytų skylė, ir aš ją iškirpau .

ALFIJA, DĖKUI

va kad ir šiandien, ką tik sugadinau visą kačių paslapį. Nuotrauką įkėliau- joje labai gerai matosi visas namų šiukšlynas, kaip realiai net nebūną, na brt nuotraukoje tai akivaizdu- ir toks mažytis susitraukęs katinėlis. Geriau man ten dabar net nesirodyti . O kaip pasiskelbiau- išmokau įkelti nuotraukas . Nė kur dabar mane tokią mokytą dėti .
O jei rimtai, ką dar veikia toks lietingas oras? Kažkaip visai nesitiki, kad tuoj vasara ir tuoj vis atostogausim. Va tokiu oru nieko nesinori, nors šiaip tai norisi- šilto apkloto, židnio, knygos( va jų turiu), žvakių ir vienumos. Kaip laukiu mokslo metų pabaigos, kada didesnieji irgi išnyks iš akių, nebereiks- noriuto, ne dabar ano, o dabar keturioliktas atsitiko. Kažkaip iki atostogų visada sunkiai pritraukiu. O šiandien delfi skaitau- vasara bus dar šaltesnė negu pernai, tegu eina jie vis kakot tie sinoptikai. Galvojau jau šiandien vakare gulsiu laiku, ale gi kažkas sako Eurovizija . Tuoj akmenuką kažkokį sakė gamins, gal galėtų link manęs pamėtėti .

SOS....

Mielos drauges,šaukiuosi jūsų moralinės pagalbos....
Gyvenimas riedėjo lyg ir sena vaga -su nedideliais kasdieniniais rūpestėliais...
Šeštadienį gavau skambutį iš mokyklos....mano hiperiukas antra diena ateina į mokyklą atsinešdamas 100,- 50,- litų irvaišina visus šustriakus.....pareiškė,kad jis susitaupė....nors net centai jo kišenėje neužsilaiko....

Ilgai ir daug kalbėjomės...pasakojo ,kad keletą kartų ėmė iš tėčio kišenės...o paskui rado ant pianino 100,- ir pasiėmė...bet mes tokių pinigų tokioje vietoje nededame...Kažkaip labai tikiu vaikais ir nieko neslepiame ir nerakiname...Esu labai pasimetusi...labai skaudu,kad kažką pražiopsojau jo auklėjime...Klasėje yra grupelė labai sunkiu vaikų-o jis su jais draugauja,matyt nori ,kad būtų pripažintas draugu....Gal man jį į kitą mokyklą kelti....bet juk visur ras ko norės...
Tą 100.- išleido vienu nuįjimu į parduotuvę....o kur jis slėpdavo turimus pinigus......lubose lentutę atšriubuodavo....man baisiai neramu kaip jį bausti ,juk reikia kažkaip reaguoti ....Apsiraudojau iš karto,ne dėl pinigų-o dėl tiek apgalvoto elgesio ....jo tolesnio gyvenimo ir ateities...Aš trupučiuką jį įtardavau,bet taip moka išsisukti ir mane patiklę apie pirštą apvynioti....

Laukiu jūsų paramos

Labas, miela Ramute,

pirmiausia linkiu ramybės. Vaikai dar ne to iškrėsti gali. Kartais juos suprasti labai sunku, o gal ir per sunku. Daugeliu atvejų man padėdavo tik ramybė. Mano vaikai yra kaip ir geri. Bet jų poelgiai kartais vis vien būdavo - yra sunkiai suvokiami.

Manau, kad tavo hiperiukas kovoja dėl statuso. Jei jam šiuo metu itin svarbu jį atsikovoti - tu niekaip nesuvoksi jo poelgių. Nepyk, bet jam šiuo metu ne tiek svarbu ką tu apie jį galvoji ir ar jis pateisins tavo viltis. Jam svarbu, kad "verchai" jį pripažintų. Padėtis rimta. Autoritetai netinkami. Ką daryti?

Galvoju. Gal bandysiu pasitarti su saviškiu. Jei jis ką pasakys - gal padės ne tik tau (jei padės), bet tokie pokalbiai su juo skatina jo paties autoriteto svarbą. Nors tai nereiškia, kad jis negalėtų pasielgti taip, kaip tavasis. Tačiau įdomu, ką jis mano, nes su įvairiais reiškiniais susiduria. Pasako man, kai jį apstumdo, apdaužo, mąsto, kaip jis turėjo elgtis...

Negerų draugų apsuptis - rimtas dalykas. Tu nedrąsiai užsiminei apie pervedimą į kitą klasę... Aš nežinau ką daryčiau. Aš pradžioj stebėčiau, analizuočiau. Kartais vienas despotas gali valdyti visą klasę. Jokie tėvų maldavimai nebus vaikams tokie svarbūs, kaip to despoto poveikis. Nemanau, kad vaikas "visur ras ko norės". Vaikas prisitaiko prie aplinkos.. Kitoj klasėj jis gali atskleisti visai kitokias savo saybes. Žinau atvejį, kai visa klasė terorizavo vieną vaiką, taip sakant ant jo "užsisėdo". Kai mokytoja klausdavo ko apsiverkęs - vaikas bijodavo sakyti. Visko būna. Tačiau neraginu skubėti su pervedimu. Siųlyčiau labai suklusti ir nenuleisti rankų, nepalikti vaiko vienišo su savo situacija ir jo nebausti.

Aš stebėčiau, kalbėčiausi. Bandyčiau padėti, o ne pykti. Suprasti paprasta, kai sau prisimatuoji. O jei neišeina - tiesiog ramiai suvoki, kad kiekvienas vaikas - individualybė ir jokiu būdu nėra mūsų nusipieštas idealas.

Kantrybės. Ramybės. Vilties. Sėkmės.