Globėjų plepėjimai

va kai paskaitau, tai net nupurto- psichologams, psichiatrams, psichoterapautams labai griežtai etika draudžia konsultuoti bet kokiom temom, ir net laisva forma- gimines, draugus ir artimuosius. Žmogus, nesilaikantis savo profesinės etikos nežinau, kiek jis kaip specialistas gali būti tooooks geras
Moterys, konsultacijoms, jei jūs norit pagalbos, o ne gilaus įtvirtinimo, jog jūs esat labai nelaimingos, o jūsų ir jūsų vakų problemos neišspręndžiamos , rinkitės specialistus niekaip su jumis nesusijusius.

Nei as konsultuojuosi nei ka,paprasciausiai draugiskai pasikalbame,buvome ir pas vietinius psichologus,viskas atrodo normalu,bet sakau uzplaukia tokios valandines i psio.Niekur toli eiti nereikia ,as pati is savo vaikystes gerai prisimenu,juk augau normalioje ,tvarkingoje seimoje ,bet tokiu dalykeliu esu prikretusi,kad tikrai dabar tam paaiskinimo neturiu .
Be to nesijauciu as jokia nelaiminga,vaikai yra vaikai,visko gali prigalvoti,paprasciausiai nenoriu nieko praziopsoti.

Manau geras pasiūlimas, kol ją prižiūrėsite gausite 500 litų-tikrai pravers Tvarkyk dokumentus
Mano berniukas buvo du kart apsivogęs parduotuvėje pačioje pradžioje kai tik apsigyvenom kartu. Pirmą kartą daug kalbėjom, tėtis nupirko dovaną nemažą, su potekste turėsi viską, jei stengsies ir nesiegsi to gauti neteisėtais keliais. Vagystė pasikartojo. Tada jau sutrikom juodai. Dug kalbėjom ir pasakiau, kad bijau, jog vaikų teisės gali jį atimti ir gražinti, nes nemoku jo auklėti, o aš jį labai myliu ir žiauriai šito bijau Padėjo Jau metai ramu Manau vagystė buvo lyg išbandymas mums (juolab grynų turėjo), tikrino ar mylėsime jį ir blogą darantį

Krausčiau lentynas, užkliuvau už vaikiškos knygos "Vitia Malejevas mokykloje ir namie", sėdau ir perskaičiau. Pasijuokiau, vaikystėj ją kelis dešimtis kartų skaičiau. Gera pasidarė

Praeitą savaitę kursuose pasakojo gana nekokią istoriją kad viena šeima nori grąžinti globotinę 8-7 metukų mergytę į vaikų namus mat pas juos ten kažkas namuose netvarkoj (atrodo skiriasi ) mergytė nesupranta kad ji turi važiuoti į vaikų namus ir kadangi vaikų namuose ji jau buvo palikta tai kai atvažiuoja aplankyti ji nė per žingsnį nuo mamos neatsilieka vaikų krizių centro darbuotojos labai pergyvena už tą mergaitę nes ji labai bijo būti palikta ir įsikibusi laikosi šeimos kurei ji nereikalinga.
Aš turėjau naivumo paklausti tai kodėl jūs ją į vaikų namus atiduodat kodėl globėjams kitiems neperlaidžete
Atsakymas matyt visiems aiškus .

va nesuprantu aš tų žmonių kurie nejaučia jokios atsakomybės nė prieš save, nei prieš vaikus, nei jau nebežinau prieš ką. Kartais skaitai pasisakymus- va kaip noriu globoti- ir iš tolo tiesiog jauste jauti, jog geriausias darbas kokį jie gali padaryti tai jokiu būdu negloboti, neimti ir net nesvajoti. Kartas imi įkalbinėti, ir jei tai vyksta viešai- būtinai atsiranda koka" geruolė" kuri paskys, na ką tu, kaip tu taip sakai- juk čia ohoho. Ir viso to rezultatas aiškus- gražinti vaikai į globos namus. Ir tos kūmutės kurios taip smerkia atkalbinėjančius paprastai pirmos sako- ach- kaip jos taip ir galėjo palikti

Man pikčiausiai kai pasiima imamiasio amžiaus vaikus ir paskui juos grąžina kai jau būna neimamamo amžiaus jai gi 7-8 metai tai jau daug ir ji turi mažai šansų vėl patekti į šeimą o mergytė jau priprato ir labai myli savo mama .

Papildyta:
Kai lankiau kursus labai akivaizdžiai matėsi kurie norėjo padaryti "gerą darbą" .

nu taigi kad paima žaisliuką, pažaidimui, kai žaisliukas pradeda raguotas darytis, paauglystė artėja- viskas, gražinam. Tai čia dar kaip ir būtų pusė bieso, bet baisiausia yra tai, kad tokioms "globėjoms" ima ir vėl leidžia globoti, imti kitą vaiką. Vatas tai yra apskritai baisu. Įstatymo pataisų nevarčiau, bet man rodos , kad kaip ir negalima turėtų būti. Jų sąžinė nekankina, jos jaučiasi labai teisios- nagi jis ten uogienes išrijo, rūbus pametė, dar kažką padarė. O kai pagalvoji, kad kažkur šalia dar yra globėjos, kurios dėl savų globotinių iš policijos nuovadų neišeina, iš bausmių vietų sugrįžusius jau suaugusius priima, ir joms jokiuose košmaruose net neprisapnuoja- atiduosiu, nebepriimsiu. O kiek yra neįgaliukus globojančių, ir šia irgi tas pats. irgi niekam atiduot neketina.

Kažin biologinius irgi atiduotu jei turėtu Nesuprantu tokių žmonių, nesubrendėliai :

man neaiškus


Nei teisiu, nei pritariu kai gražina, tuo labiau, kad nežinomos visos aplinkybės,kodėl gražina, yra tik faktas, kad grąžina.
Man asmeniškai dėl skyrybų net mintis nekiltų grąžinti. Gaunu pašalpą, užsiauginčiau ir viena (sūnus gautų sakykim alimentus).

Labas, Andro, kaip sekasi , užsuk,netik skaitinė

ot seklės Mums sekasi kaip į kalną lipt, atgal nesiritam, kur viršūnė neaišku, bet perdaug didelių sunkumų nėra. Kartais pagalvoju, kad Dievas mane išrinko Dainiui ir jam ir man yra ką veikti nes matyt visos geresnės memos jau buvo išdalintos arba jos būtų per minkštos mūsų kietuoliui. Gaila ir sunkiausia kad aš šioje situacijoje esu viena be šeimos pakankamo palaikymo- sulaukiu tik tolerancijos ir netrukdymo. Vyras Dainių vedžiojasi į bendruomenės susirinkimus sekmadieniais tai jis ten palepinamas prisivaišinas , gauna dėmesio ir tiek o visa kita -mano reikalas.Net pasidžiaugti jo pasiekimais nėra su kuo-nu tik mūsų mažoji sesė tam neabejinga. Dainiui greitai penkeri ir paveldėjo jis matyt tam tikrus sunkumus įsiminti, mokykis, nu tiesiog nesistengia arba nesmoningai tai blokuoja pats. Tačiau šiaip taip tuos ledus laužom, taip jis moka spalvas, bando skaičiuoti iki keturių, gerai suvokia kur du kur trys, kur vienas, kartais sako -daug. Išsiplėtė žodymas, moka sukaupt dėmesį nes domisi knygelėm, stato iš lego ir matyt tas krapštymasis pirštukais pralaužė kalbą.Šoka, buvo šokių atsiskaitymas, tai elgėsi labai gerai, žino ko iš jo lauki ir pateisino viltis. Iki šiol mokėjo apsimesti durneliu kam nelabai turėdavau kantrybės. Bet dabar jau jam kažkaip nebeišeina, nes aš seniai netikiu kad jis nesupranta kaip turi elgtis . Kai kalbuosi su savo vyriausiuoju, tai jos man sako, kad aš jam ir broliui atsakomybės jausmą už savo veiksmus sugebėjau įdiegti kai jiem buvo 8-9 metai. Nuo tada jų neveikdavo kitų nuomonė, atsilaikydavo pagundom kvailioti, daryti nesamones nes sugebėdavo pamatyti toliau-numatyti pasakmes. Dainiui tą pačią atsakomybę už jo elgesį taip pat sekasi formuoti. Jį labiausiai glumina mano ramumas baudžiant- kelis kartus pakartoju kad jis pats apsiprendė blogai pasielgti nors žinojo kad taip negalima o aš esu apsisprendusi laikytis taisyklės- už netinkamą poelgį bausti.Įgavo santūrumo ir jam lengviau pačiam kontroliuoti savo elgesį.Smagu kad sveikas . Žadam vežti pas seserį į Švėkšną kuriam laikui, vasarai. Rugpjūtį daržas nedirbs, tai būtinai turės būti nes neturėsiu kur bepadėti nes jau neužrašiau į kitą. Namų aplinka jam kaip vaistas būtų, tik nežinau kaip jis ten pasiliks nes jaučia nesamoningą palikimo baimę- vyras išsivedė į stadioną pabėgiot, tai Dainiui tik vieną ratą nervų užteko vyro laukt-bėgant antrą ratą bėgo verkdamas iš paskos.Jeigu jį išsivežtų iš mūsų, tai jis nieko tiko į svečius važiuoja bet kad aš jį nuvežčiau tai kaži kaip bus.Bandysim abu variantus, nes birželį aš noriu truputį pakeliaut per gimines .Jų teta pati pasisiūlė paimt ,pasiūlė man pailsėt. Vienu metu tai tikrai buvau pavargusi nuo visko , bet dabar vėl atrodo viskas gerai.Dukra baigė menų gimnazijos 1-ą klasę, groja smuiku, tai Dainiui ji autoritetas ir nesunku iš jo pareikalaut gero elgesio, nes sakau -matai kaip Rugilė mokosi, moka skaityti, rašyti, pasakas paskaito o kaip groja, tai jis kažkaip ir prasilaužė-atsineša spalvotų daiktų ir sako-mokykimės. Sako spalvas ir kokia veido išraiška, tai ką aš žinau koks patenkintas savim būna.