Globėjų plepėjimai

...dėl psichologų...
Mes pradėjome lankyti,tai mums patarė,kad savo hiperiukui nupirktume bokso kriaušią...kad kai jis užsiunta spardytų ir daužytų ją,o ne vaikus...Mes čia bandome suvaldyti jo pykčio priepuolius.Man kažkaip tas pasiūlymas ...O kaip jūs manote?

Man bokso kriaušė geras pasiūlymas Jei jo temperamentas sprogstantis tai būtų kriptingai nukreiptos emocijos. Pati tokia esu, vaikystėje supykus pagalvę daužydavau iki pamėlynavimo ir spiegdavau, jei negalėčiau to daryt tai skraidytu daiktai į sieną ir kažkas vaikščiotu praskelta galva Išaugau Išaugs ir hiperiukas

Beveik visur kiek skaičiau psichologus , tai tipo pykčiui išreikšti reikia, kad kažką turėtų daužyt, kad išlietų pyktį, bet aš velgi abejoju tokiu patarimu, o kai pyktis užeis viešoje vietoje, ką daryt, kai vaikas stovykloje supyks, kai svečiuose, ką daužys ar nereikėtų vaiko,kaip tik mokinti pyktį suvaldyti savyje pačiam arba padedant kitam artimam žmogui, bet ne daiktui, sakykim išsikalbėt su mama, protingai pagalvot, ar verta pykti, na gal išsiverkt, ar tiesiog išreikš žodžiais aš labai labai piktas, mokinti supykus išsakyt pykčio priežastį, arba tiesiog pabūti vienam.Kai aš supykstu, kad neįskaudinčiau vaikų ar kažko kito sakau, labai buvo sunku, labai esu pikta, jūs nekalti, nelyskit prie manęs pusvalandį.
Vėlgi Ramute53 o jei jūs neturėtumete kur pastatyti tos bokso kriaušės, kažin ką tada reiktų daryt ar siūlyt, jei pats principas kažką daužyt. Man pats veiksmas kažką supykus daužyt jau nepriimtinas. Nemėgstu kai supykę tranko duris, daiktus, tuo parodydami, kad pyksta, gali ir žodžiu pasakyt -esu piktas.

na kai ji lankesi pas psichologe,tai musu seima isgyveno laimingiausias dienas.vaikas buvo pasikeites 100 procentu.taigi, musu atveju manau tikrai jo reikia ir jis naudingas.

Man irgi kažkaip nelabai aišku su tuo pykčio išliejimu...O specialistai teigia,kad jeigu vaikas susivaldys ,savyje paliks tą pyktį-gali atsirasti naktinis šlapinimasis,tikas,širdies skausmai....
O prie maniškio daiktų jeigu kas prilenda ar sugriauna kokį jo statinį,paerzina-puola žiauriai mušti...smaugti....dėl to mes jau pas medikus ir pradėjme važinėti...Pas mus sudėtinga situacija,nes vaikų būrys ,viename kambaryje keturi berniukai...konfliktų labai sunku išvengti...Kai būnu šalia labai greitai ir taikiai išsprendžiam problemą.Bet juk ne visada galiu būti šalia...
Tai ir nežinau pirkti tą kriaušę ar ne....?Pastatyti mes ją turim kur,o gydytoja sakė,kad gali ir kokią dėžę spardyti rūsyje,kur niekas nemato...tegul jis daužo kiek nori...?

O mes kol kas jokių pasikeitimų neturim

Man teko susidurti su (bent pagal Ramutės aprašymą) panašiu vaiku hiperiuku.

Jam labai padėdavo, toks dalykas. Kai jau pribręsdavo reikalas išsiųsdavo jį aplink namą (daugiabutį) apibėgti kelis kartus (na ten nebuvo gatvės šalia, nebuvo pavojinga).

Kartais jis net žiemą trumpomis rankovėmis išvarydavo (kai daug emocijų, tai rengimasis tampa labai ilgas procesas), bet nei karto nesusirgo. O grįždavo susitvarkęs su savo emocijomis. Savo akimis mačiau, kaip padėdavo.

MB abu berniukai hiperiukai ir vaistus vartoja kasdien. Tai kai supyksta puola muštis, tai tėvas su tokia net nežinau kaip pavadinti, lentele pervažiuoja per geras vietas. O kai prie manęs tai aš juos išstumiu laukan. Mano mergaitės abi ramios, tai kai jie lankosi savaitgaliais aš valerijoną geriu, man jų triukšmo būna per daug. Tėvo jie iš vis negerbia.

Mano vyras ramus, tačiau berniukų motina iki šiol vartoja vaistus. Jeigu aš gerai supratau, tai visa tai persiduoda tik iš motinos. LT apie tokius dalykus nesu girdėjusi.

kai kalbėjome su psichologe PRIDE kursuose, ji siūlė lankyti psichologą ir tėvams ir vaikams. ta prasme psichologas pasako kaip, o tėvai kasdien dirba su vaiku tuo 'kaip". tada rezultatai ilgalaikiai.

taip taip ir pas mus zada ,kad bus pamokeliu pas psichologa ir su tevais.as tai tik uz.jug daug ko ir man reikia dar ismokt.

Atsiprašau, kad pasakysiu savo nuomonę, bet kažkaip net pakraupau perskaičius... Pagarbos pas vaikus tėvui ir negali būti, sprendžiant iš šios situacijos, juk jis smurtauja prieš juos. Fizinių bausmių, mušimo ir pan. dalykų imasi tie suaugę žmonės, kurie nepajėgia išspręsti problemų, šiuo atveju elgesio problemų, žodiniu būdu, t.y. kalbantis su vaikais, ieškant sprendimo būdų kartu. Viena iš priežasčių dėl ko vaikai tarpusavyje mušasi yra dėmesio stoka. Psichologai pataria tokiu atveju atskirti besimušančius vaikus, kol jie nusiramina, tada susėti visiems drauge ir ramiai išsiaiškinti, leisti išsisakyti kiekvienam, ieškoti visiems kartu sprendimo, ką daryti kad tokios situacijos nesikartotų, kurti galbūt bendras namų taisykles ir pan. O jei jūs tokiu atveju vaikus "išstumiat laukan", "pervažiuojat per geras vietas" , net neabejoju, kad situacija kartosis, vaikai taip ir lieka neišklausyti, nesuprasti. Viskas turi savas priežastis, jų triukšmo priežastys taip pat yra, galbūt jie nėra išklausomi, neišgirsti ar pan. Aš tokiu atveju tikrai kreipčiausi į specialistus, nes iš tokios trumpos ištraukos įžvelgiu begales problemėlių... Beje, berniukų mama jų turi taip pat...
Atleiskit, kad taip galbūt ne vietoj įsikišau, bet forumas juk ir yra nuomonei išsakyti, bendrauti. Tai tik mano pamąstymai, tikrai nieko nenoriu įžeisti, noriu tik pagelbėti...

kaip visada iš musės padarytas dramblys. Tiek to

Apie tai kad disciplinos trūksta berniukams tą pripažįsta visi. Berniukų globa pilnai suteikta motinai. Ji ir tik ji sprendžia kas ir kaip. Jie valgo tik Macdonald maistą. Jei noro turi, leidžia lankytis, jei ne, berniukai lieka su ja. Pagal šiuos įstatymus iki 14 metų vaikai privalo gyventi su motina. O po to renkasi gyvenamą plotą pas kitą iš tėvų. Giminės minėjo, kad MB ex dukra norėtų likti gyventi su tėvu. Visi žino ir supranta, kad ten problema. Parduotuvėse su jais neįmanoma. Neapsikentęs tėvas su jais laukia mašinoje, kol aš apsipirksiu. Kartais tenka su jais vaikščioti. Jie nemoka prašyti, jie reikalauja. Tėvas nuolaidus, aklai myli berniukus. Pats prisipažino, kad kaltė jo, kad yra taip kaip yra.

Ir kai paminėjo psichologė ramute53 apie bokso kriaušę, perskaičiusi būčiau pasakiusi, nesamonė, kam reikia. Tačiau kai pamačiau pirmą kartą savo gyvenime hiperiukus ir kaip jie elgiasi, galiu pasakyti, jeigu tik įmanoma ir bus naudinga, pirmyn. Įsigykite.

Sidabrėle, pasisakydama ir atsakydama tokioje temoje patarčiau rinkti žodžius (net pakraupau perskaičius...), nes šioje temoje ne šiaip blevyzgojame, o žmonės kur kas daugiau turi gyvenimo patirties tokiuose dalykuose. Apie tai diskutuojama, patariama, dalinamasi patirtimi. Tik nė viena neiškeliame 'viso purvo' esančio šeimoje viešai. Tą darau ir aš. Kiek pasisakoma viešai, tiek nagrinėjama. O privatiems dalykams yra email, AŽ...

Kai GinteZZ užsiminė kad jos berniukas elgiasi kitaip nei privalėtų, tik tuomet aš susigribau ir labiau pradėjau domėtis kas ir kaip... Nors iš pradžių mintis tikrai buvo nekokia. Ir dabar suprantu ir ramute53, išties nelengva.

Tik vat iš kur tas hyperaktyvumas, ar persiduoda per motiną, turiu omeny per genus?

...iš kur tas hiperaktyvumas....Mūsiškis iki trejų metukų augo baisiose sąlygose,genai aišku irgi savo daro.Bet man atrodė,kad viską galima pasiekti-meile,rūpestigumu,šiluma,švelnumu....
Kai susidūriau su dabartinėm problemom,kurios vis didėja-pamačiau save iš šalies,tarsi praregėjau....kaip aš atrodžiau aklai gindama,teisindama,matydama jame ypatingą vaiką...O dabar man darosi baisoka....

Vakar vakare turėjome jo įsiūčio preipuolį.....Jis įsižeidė ir pradėjo klykti,kad tėtis nenupirko kronų į jo automobiliuką...Mes paaiškinom,kadangi tu išleidai pinigėlius,meluodamas kad atidavei klasės fondui-teks šią savaitę apsieiti be kronų...Jis čiupo savo mašiną visa gerkle rėkdamas puolė bėgti laukan..aš spėjau sugriebti už drabužių ...vos nulaikiau.,jis klykė,spardėsi,rėkė,drąskėsi... vyras vandens stiklinę ir užpylė jam ant galvos....laikiau jį glėbį vis glostydama....pakol aprimo,visas dreba...vėliau bandžiau kalbėti,kas sakau tau nutiko,kas rodosi...O jis sako;-nieko nagalvojau...nežinau....
Išbėgti laukan neleidom,nes juk vakaras,šalta...o jis ir taip vasarą supykęs mėgdavo kur įlysti.....Juk baisu,neduok dieve kas atsitiktų...

Pirmadienį einu pas psichiatrą...gal jam vaistukai netinka,ir baisiai išsigandau nežinodama kaip tokiu atveju elgtis.
Šiandien atsikėlė ramus ,laimingas-lyg nieko nebuvo...o mes su tėčiu geriam lašiukus,nuo širdies...

Gal į Vaiko Raidos Centrąbandysim vėl paguldyti-nes ten jie stebėdami ilgesnį laiką nustatys kokios pagalbos jam reikia....Nes kai nueinam dabar pas gydytojus-jam būna įdomu ir jis labai neblogai ten elgesi...

Na prisiguodžiau aš jums...atrodo esu stipri moteris,bet pasirodo .Malonu atrasti patarimų ir pasidalinti patirtimi...kaip gi elgtis su tokiu vaiku?......