Super 
Klausymas retorinis, jei ką 
nu visai puse velnio ten pasikalbet kartais visai idomu,tik gal per daug tokiu dalyku kuriu net nereikia.na tiksliau gal kiekvienu atveju skirtingai.parasiau as ten liepta rasyt laiska mamai.ale visai ne taip kaip ten prase.parasiau pikta ir negailestinga laiska.na nemoku as apsimetineti,kad nesu nusiteikus pries tas mamas ir tecius tokius.o kursuose kalba apie tai ,kad reikia palaikyt rysi ir vaika skatint.mano vyras visai nerase laisko.as nesuprantu kaip pavyzdziui tevai kokie seksualiai isnaudojo vaika ir po to tam vaikui pasakot apie tokius tevus ir siekti susitikimu.prie sienos ir susaudyt tokius.kaip tik dabar buvo kalba tokia tema.tai vyras ir kad prisinervino.nu nepritampa musu nuomone ten ir viskas.
oi velute kariauji ir kariauji su panelem. o dar tie kursai. As niekada nevaidmainevau. Kaip tiesa taip i akis ne uz akiu. Ismokiau savo mazyle saldainius valgyt laiku, po valgio, nepaslapciom, tai dabar isisuko meluoti ir rubus gadinti. Neduokie Neduokie Kas jai ten sauna galvon. Kelis kartus kalbejau graziai, anekaip. Kai paskutini karta ja nutveriau pati, pliaukstelejau per minkstaja. Daugiau nebeima. oi velute kariauji ir kariauji su panelem. o dar tie kursai. As niekada nevaidmainevau. Kaip tiesa taip i akis ne uz akiu. Ismokiau savo mazyle saldainius valgyt laiku, po valgio, nepaslapciom, tai dabar isisuko meluoti ir rubus gadinti. Neduokie Neduokie Kas jai ten sauna galvon. Kelis kartus kalbejau graziai, anekaip. Kai paskutini karta ja nutveriau pati, pliaukstelejau per minkstaja. Daugiau nebeima. 
Krikštijom Klaidą Kadangi krikštatėviai (mano draugai, nuostabūs žmonės ) gyvena Kaune tai važiavome į jau suorganizuotą šventę 
Apeigos vyko netoli Kauno, mažoje bažnytėlėje, kunigas labai malonus žmogus. Kai reikėjo pasakyti kas vaiko tėvai paklausėme ar pagal įstatymą ar pagal Dievą Klaidas kategoriškai pareiškė, kad jo tėvai aš ir MB ir tuo labai sugraudino kunigą (oi pridėsiu aš čia raodonu meiliukų ) po apeigų krikštatėviai apipylė jį dovanomis, o mes dar su viena draugų šeima dovanojome sparnus-apžvalginį skrydį virš Kauno Bet dėl laiko trūkumo šį malonumą kitam savaitgaliui atidėjom...Važynėjomės kartingais, šventiniai pietūs picerijoje buvo, visi dalyvaujantys piešėm naujam krikščioniui paveikslą, rašėme linkėjimų albumą O sekmadienį, jau gryžę namo kaime sodinome jo krikštynų ąžuoliuką su kuriuo dabar teks lenktiniauti kuris didesnis užaugs Labai labai šiltas ir jaukus savaitgalis.....
Aš irgi manau, kad ne genai, o auklėjimas svarbiausia. Manau greitu laiku pradėsim žvalgytis mažylio, kuris mus gerai priimtų(o mes jau esam pasiruošę kokį nors žmogutį priimti)
