Užvedžiau temą, nes jau nebegaliu nei blaiviai mąstyti (nors nevartoju jokių kvaišalų), nei į savo vaiką žiūrėti.
Kiek laiko praeina nuo to, kai paleidi vaiką be pampersų iki tol, kol pradeda prašytis ar bent išlaikyti neapsi... bent valandą. Manoji tai nevala paskutinė - be pamperso (beveik) po namus varinėjam jau nuo pavasario, bet varo visus reikalus į kelnes. Jei pagaunu momentą arba laikau ant puodo pusvalandį ir ilgiau, tai sulaukiam 'šventės didžiausios". Aišku, tada džiaugiamės, plojame, caca darome ir t.t. Bet jei nepagaunu momento, tai jau žiūrėk dupcė šlapia arba net kakalis tabaluoja.
Atsiprašau, kad rašau taip tiesiai šviesiai, bet nebegaliu. Ašaros byra, nervai nelaiko. Kartais MB nebeišlaiko, uždeda jai tą pampersą. Arba jei suserga, tai irgi su pamperiu laikome. Bet tai reiškia, kad vėl grįžtame į pradžią, ar ne?
Dabar vėl vaikšto prisivariusi visko. Nekeičiu, o jai ir patinka. Smirda visi namai nuo jos. Pykstu ant jos

. Net porą kartų save pagavau jai sakant, kad nekenčiu tokio nevalos vaiko. Bet taip iš tikrųjų nėra. Aš ją myliu. Bet gal dar PMS prisideda ar neprivalgymas (mat liekninuosi, tai mažiau valgau

), tai nebesivaldau. Laimė, nesu rėksnė, tai vaiko tie mano pasakymai vaiko nepravirkdo...
Bet patarkite, ką po biesais man daryti - ar dėti pampersą ir tiesiog džiaugtis gyvenimu, negalvojant apie puodą (užsieniečiai, sako, net pamokas ruošia su pampersais). Ar nusišauti, ir tegul su mano dukra vargs MB, kokia nors pamotė, močiutė ar valdiškų namų personalas.
O gal yra dar kokių nors išeičių?
p.s. yra puodui daug temų. Bet gal čia auklėjimo daugiau reikia man...
zinot ka neimu as i galva.aisku nusibodo keist tuos pamperius ir kainuoja jie nemazai,bet jei vaikas nesupranta arba gal jam dar ne laikas nieko mamyte nepadarysi.nusiraminkit ir nekreipkit demesio.as kazkada galvojau kaip tapratinsiu nuo papkio,o ji eme viena diena ir numete ji nedariau jokiu fintu. tai va ateis laikas bus ir...nu zinot kas.