Paauglystė II

gerai kad ieškai pagalbos, manau psichologas gali padėt... dar gali pabandyt paskambint nemokama jaunimo linija, va čia paskaityk http://www.jppc.lt/?...3...&session=no

Sėkmės

Būtinai perskaityk Selindžerio "Rugiuose prie bedugnės". Išleista 1951m, bet aprašoma daug nūdienos aktualijų ir gana panašu į Heroiną, tik daug geriau- klasika


15metės tai čia baika dar, dabar jau ir 11-12metės sugeba


O kas padeda suvokti, kokią grėsmę kelia narkotikai? Pats savaime suvokimas neateina. Reikia pavyzdžių. Vieniems užtenka svetimų, kitiems tik savu kailiu išbandytų.


Keist psichologą reikia ir spręst problemą. Kas čia do pagalba: "taip būna, bet praeis"?


Dėl tokių dalykų kreipkitės į moderatores, kad padarytų tvarką


Pirmiausia, tai labai gerai, kad ieškai pagalbos iš šalies
Gali pati pabandyti pagalvoti, kas, tavo manymu, aplinkinius atstumia nuo tavęs? Ar gali tai pakeisti? Ar nori keisti?
Kodėl pykstiesi su tėvais? Gal pavyktų išvengti konfliktų? Jie abu tavo tėvai, abu tave myli ir tu juos myli tikriausiai vienodai, todėl negali būti nė vieno pusėje. Pasistenk neįsitraukti į jų asmeninius konfliktus.
Su broliu būtinai bendrauk, ar telefonu, ar internetu. Ir jokiu būdu nenuvertink teigiamų dalykų savo gyvenime. Ieškok jų kuo daugiau ir pasistenk jais džiaugtis

Sveiki , kadangi jau niekas nebepadeda sugalvojau parasyti cia . Auginu du vaikus 13 ir 12 metu . Problema yra ta kad nebezinau kaip su jeis susitvarkyti . Visiskai neklauso , atsikalbineje , prastai mokosi nors zinau kad gali ir geriau .

Patys auklejom visokeis budais . Kai buvo dar pradinukai buvo neka maziau isdyke po pradiniu klasiu pakeitem mokykla kadangi persikraustem i kita rajona . Galvojom bus gerai nauji draugai ir ttt . Taciau niekas nepagerejo Mokykloj keiksmazodziai , namie abu namus vercia . Bandem vest pas psichologe taciau ten jie pasidarydavo visai geruciai o is jos isejus vel siaubas . Bandem ir lepinti ir grieztesni zodi pasakydavom taciau niekas nesikeicia . Buvom ir kompa ateme ir televizoriaus neleidom ziureti bet jie vistiek sugalvoje vis nauje kvailyste . Na bet kai ketvirtadieni jie iskrete dar viena kvailyste jau kantryne truko visai . Sy vyru isejom i darba o jie turejo eiti i mokykla . Bet kurgi ne su vyru griztam vakare namo atrodo viskas gerai po kiek laiko ateina kaimynas ir sako . Visa diena nebuvo rabybes per jusu vaikus kai paleido muzika nuo 8 val ryto tai isjunge tik 16 val . Na kai suzinojom su vyru sitai tai toks pyktis sueme negana to kad jie pabego is visos dienos pamoku dar ir muzika garsiai leido visa diena . Aprekem kaip reikent .

Na o is jusu niekas neturit tokiu metu vaiku ? Kaip jus auklejet ? Gal zinot kokiu stebuklingu bausmiu kad jie bijotu ar pasimokytu . Nes jau mes nebezinom ka daryti vienintele paguoda buvo vasara kai isvezem i kaima bet ten niekas ju ilgai nelaike paskambino ir pasake nebegalim daugiau tu isdykeliu laikyt nes nesusitvarkome . Laukiu jusu patarimu .

mirajira- na, mano manymu bausmes nepades.. pati , kai buwau 12 metu buwau problematiska ir tie pykciai su tevais tik pablogina santykius. efektyvu but kalbetis, bet jei jie to nesupranta tiesiog riboti laisve. t.y. skirti maziau kisepinigiu (o ne neleisti ziureti tv ar naudotis pc, vistik tokie dalykai neveikia ir prie pc galima nueiti pas drauga pasedeti) , gryzti namo iki tam tikros valandos, tikrinti kuri laika namu darbus (net geriau, netiketai, kai jie patys to nesitiki), o uz gerus pazymius ir pavizdinga elgesi paskatinti.. nuvezti papietauti kur nors arba tiesiog laika praleisti kazkaip kartu. Vistik bendravimas yra geriausiais budas, o pykciai ir psichologai tik atstumia. O jei jie to nesupranta, kalbetis griezciau ir tiesiog juos "zudyti" kalbom. na pvz, nenuejo i mokykla. jus sakot, kazka mazdaug: as tavim nusivyliau, galvojau esi daugiau subrendes , bet deja. ir tiesiog, skatinti ju gailesti ir jie tiesiog kuriam laikui bus kitokie. na , bent jau man toks auklejimas daug labiau padejo, negu ten visokie pykciai , barniai ir sugadintos nuotaikos.

LABUKAS,
na, maniškiui dar tik10, bet nežinau kas pasidarė, nesusikalbu visiškai ir netgi nežinau ką ir besakyti....gal ankstyvoji paaglystė?galvoju, gal vaikui viskas į vieną krūvą, gimės sesė dabar dar tik kelių mėn., atrodo lyg ir stengiuos skirti jam laiko, bet vistiek ne tiek kiek buvo iki tol, mirė neseniai močiutė su kuria buvo labai artimas- ir viskas per vieną vasarąą...
pvz. eina į šokius, tksliau ėjo ir vieną dieną nuvežu iki repeticijų, o jis sėdi ir nelipa. Aš nelipsiu, -sako, man jau atsibodo...nebeeisiu....aš ir gražiuoju ir paskui piktuoju, ir vistiek nelipo ir nėjo... ką tokiu atveju daryti?galvoju, kad buvau per gera mama ir per dau nuolaidžiaudavau, bet kaip dabar ištaisyti klaidas?

bet aš irgi galvoju, kad reikia tik gražiuoju, bet kad ir taip neina, jau kai užsisipiria tai viskas....

sunku kažką patarti kai neesi susidūrus su tuo
aš visuomet moku prie vaikų prieit, perkalbėt, susitvarkyt.. gal todėl, kad nuo 7 metų broliuką prižiūrėdavau... bet kažkaip neiškyla bėdų, kad ir kaip vaikas tėvų neklausytų, manęs visuomet klauso

tai turi Dievo dovaną, jeigu jokių bėdų neiškyla na, taip reikia mokėti prie vaiko prieiti...

Aš taip pat turiu 13 ir 11 metų paauglius ir naujagymę. Vaikus auklėju labai griežai, nors pati esu tatuiruota velnių priėdusi mamka. Vaikai labai klusnūs, daug padeda, daug bendrauja su manim ir ne tik jie, kiti paaugliai vaikai irgi limpa prie manęs nors visai svetimi. Aš niekada su vaikais nebendrauju kaip su vaikais, bendrauju kaip su savo bendraamžiais, nuo vaikystės mažos taip, nelepindama, nepopindama. Myliu visa širdim, bet jei kas ne taip išsakau labai atviru tekstu. Nuo mažens yra griežčiausia taisyklė-yra taip kaip mama pasakė be jokių kodėl. Bet man labai įdomu kuom jie gyvena, ką galvoja. Kažkaip taip gaunasi natūraliai. Dabar kai yra mažylė jie didžiausi mano padėjėjai, kai kas atsitinka, net tokiose srityse kur kalbama tik su draugėm, vaikam be stop galiu pasakoti, jie tą pat pasakoja man. Dėl tų visų blogybių-tenka padirbėt kalėjmuose, tabore-oi kiek baisybių prisižiūriu, pasakoju vaikams, tai kaip ir tokia prevencija per mano akis perduota. Baisu aišku kad mūsų sąntykiai nepasikeistų, bet dabar aš jaučiuosi labai artima savo vaikams ir jie man.

Iki keliu valandu vakaro leidziat vaikui but pas draugus ? As pati leidziu neilgiau kaip 21 val . Taciau mano jaunelis vakar namo parejo vos ne 3 nakties . Visa naktis buvo bemiege tiesiok ziauru .

Mano vyresnėliui sūnui 14metų. Na, sakykim lankymasis pas draugus (o draugai pas mus) vasara yra vienaip o mokslo metais kitaip. Yra pas mus tam tikros nerašytos "šeimos taisyklės" kur vaikams tai yra savaime suprantama, na mes iš mažų dienų tą "praktikuojame" ir jų griežtai laikomasi. Nes auginant vaikus, be disciplinos, auklėjimas tikrai apsunktu ir būtų palaida bala...
Aš jus pilnai suprantu, jei mūsų sūnus grįžtų apie 03val nakties, mes šoka gautumėm o iki to laiko tai jaučiu būtų dar ir visos ligoninės apskambintos, ir ašarų pakalnė
O sakykit jis telefona turi kad jus galetumet su juo susisiekti ir žinoti kur jis, pas ką, ir kad pakontroliuoti jį kai jis praranda laiko nuovoką, na kad maždaug paskambinti ir pasakyti "vyruti jau laikas namo".
Ką tokių atveju aš daryčiau (jei negalėčiau susitvarkyti), tai visų pirmą būtų griežti "malonumų" apribojimai, pvz: namų areštas, jokių draugų, būtinai "konfiskuočiau" telefoną, jokio pc - tam tikram laikui viską. Žinoma, daug kalbėčiausi, aiškinčiau kodėl tai man tai nepatinka, kodėl jam nedera taip elgtis ir t.t.
Aš suprantu, kad tai tikrai nėra lengva, juolab kai dabar jau yra matomos tam tikros auklėjime"spragos", ir kai yra žymiai sunkiau viską "pakoreguoti", bet dabar bandykit visom išgalėm, todėl kad, kai bus kokiu 16metų tai išvis bus sunku susikalbeti ir suvaldyti viską, bei rasti bendrą kalbą.
Žinoma,labai sunku kažką konkretaus patarti, todėl kad labai daug ką įtakoja šeimos modelis, auklėjimo stilius, ir t.t.
Pats sunkiausias darbas, tai yra ne tas darbas kurį mes dirbame kasdien, bet sunkiausias darbas yra "vaikų auklėjimas". Todėl linkiu jums stiprybės ir ištvermės.

Ką jis pats apie tai galvoja?
Man tiek pat metų kiek jūsų sūnui. Vasarą lauke leidžia būti iki 11-12, o mokslo metais nėra nustatytos valandos. Nes kai tėvai pageidauja kad griščiau tiesiog paskambina

Telefona jis turi tik man jis jo nekele tik atrasynejo sms kad jau eina namo o kaip nera jo taip nera .